Kovo 6-31 dienomis Avižienių gimnazijoje vyko renginiai ir edukaciniai užsiėmimai, skirti didinti gimnazijos bendruomenės sąmoningumą patyčių tema.

Lietuvos moksleiviai patenkinti savo gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo. Taip pat Lietuvai vis dar sunkiai sekasi kovoti su paauglių patyčiomis, kurios gana silpnai mažėja. Nors per pastaruosius kelerius metus tarp paauglių sumažėjo alkoholio vartojimas ir rūkymas, tačiau tarptautiniu mastu vis dar esame tarp rizikingiausių šalių, rodo naujausi Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenys.

Kova prieš patyčias šalies mokyklose duoda rezultatų, tačiau dalis mokinių vis dar neskuba pranešti apie patiriamas problemas, nes bijo, kad tai apsunkins padėtį. Šio nerimo dabar jau galima bent iš dalies išvengti: neseniai Lietuvoje startavo elektroninė platforma mokykloms „Patyčių dėžutė“, kuri suteikia galimybę greitai reaguoti į patyčias, anonimiškai pranešti apie jas bei sulaukti skubios pagalbos. Ko ir kodėl bijoma, pranešant apie patyčias? Į šį klausimą atsakė psichologė Eglė Sirvydytė.

Apie 60 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog vaikai vis dar susilaukia neigiamų komentarų ar patyčių dėl nešiojamų akinių, rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausa. Keturakis, akiniuotis, žlibas– tai vis dar pasitaikantys epitetai, dėl kurių vaikai vengia nešioti akinius. Tačiau optometrininkai įspėja, kad tokiu atveju gresia rimtos regėjimo problemos – erdvinio matymo praradimas, „tingios akies“ sindromas ar net žvairumas. Tačiau ar įmanoma to išvengti?

Pastebimos patyčių tarp Lietuvos mokinių mažėjimo tendencijos, rodo naujausio Tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys. Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija", jau 16 metų savo veiklomis skatindama mažinti patyčių ir kitokio žeminančio elgesio paplitimą, kviečia toliau ugdyti visuomenės nepritarimą patyčioms ir šį kovą prisijungti prie sąmoningumo didinimo mėnesio BE PATYČIŲ.

Pozityvaus ugdymo instituto įkūrėja, Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė sako, kad sprendžiant mokyklose klestinčią patyčių problemą, pastangas reikia nukreipti ne tik į vaikus, bet ir į pedagogus. Moters teigimu, tyrimai rodo, jog patyčias Lietuvoje patiria kas antras mokinys, o tarp besityčiojančių – net kas trečias mokytojas. Anot I. Liubertienės, stabdyti klestinčias patyčias gali emocinio intelekto ugdymas.

Tarptautinės telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas apie 9-14 metų amžiaus vaikų elgesį internete parodė, kad kas trečias vaikas jaučiasi internete patyręs patyčias, kas antras išsigando aptikto smurto proveržio, vienas iš dešimties leidosi į kalbas su nepažįstamaisiais. Remdamasi šiuo tyrimu, socialinius verslininkus remianti organizacija „Reach for Change“ kartu su „Tele2“ skelbia konkursą. Jame dalyvauti kviečiami pokyčių lyderiai, turintys inovatyvių idėjų, kaip užtikrinti vaikų saugumą internete.

Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Žiniasklaida ir visuomenė šiai problemai skiria labai daug dėmesio, vykdomos įvairios prevencinės akcijos ir programos. Ironiška, tačiau pagal vaikų patyčių rodiklius mūsų šalis ir toliau yra viena pirmaujančių valstybių. Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose. Į klausimą, ką mes darome ne taip, atsakyti ryžosi Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Vaikystės studijų katedros asistentė Ieva Kerulienė.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė parlamentaro Liutauro Kazlavicko inicijuotam nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei užtikrinti, kad visose šalies mokyklose nuolatos veiktų bent viena patyčių ir smurto prevencijos programa.

Panevėžyje antradienio naktį sulaikytas iš 19-metės tyčiojęsis vaikinas.