Vieni iš dažniausiai pasitaikančių darbo ginčų vis dar išlieka ginčai dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir neteisėto atleidimo iš darbo. Valstybinė darbo inspekcija sulaukia nemažai darbuotojų nusiskundimų, kad jie buvo atleisti iš darbo neteisėtai „privertus“ juos pasirašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru ir pan.

Hibridinis darbo modelis vis labiau trina ribas tarp asmeninio ir darbo laiko – nuotoliu dirbantys darbuotojai neretai linkę prisėsti prie darbo užduočių po oficialių darbo valandų. Vis dėlto, tai ne visada laikoma viršvalandžiais, už kuriuos sutinka mokėti darbdavys. Nuo šių metų įsigalioję Darbo kodekso pakeitimai apibrėžia, kad viršvalandinis darbas galimas tik susitarus raštu. Personalo ekspertė atkreipia dėmesį, kad viršvalandžiai gali atsirasti ir dėl netinkamo laiko planavimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Išankstiniais duomenimis, 2025 m. I ketv., neįskaičiuojant žuvusiųjų per eismo įvykius, darbo metu įvyko 4 mirtini nelaimingi atsitikimai, o sunkius sužalojimus patyrė 27 darbuotojai. Atitinkamai per 2024 m. buvo gauti 4 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 23 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2025 m. I ketv., palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, išliko nepakitęs, o sunkių padidėjo 4 atvejais (arba 17 proc.).

Nelegalus darbas – viena iš didžiausių jaunimo užimtumo problemų, kuri itin paaštrėja atėjus šiltajam sezonui. Moksleiviai ir studentai ieško vasaros darbų, o kai kurie darbdaviai tuo bando pasinaudoti, siūlydami „išbandyti“, „apsiprasti“ ar „pasižiūrėti, ar tinki“, tačiau sutarties nesudaro. Taip jaunuoliai tampa nemokama ar itin pigia darbo jėga, neturėdami jokių garantijų.

Aiškiai įvardytos darbuotojo pareigos yra ne tik formalumas – tai būtina sąlyga sklandžiam ir teisiškai tvirtam darbo santykių pagrindui. Būtent dėl nepakankamai konkretizuotų darbo funkcijų neretai kyla nesusipratimų tarp darbdavio ir darbuotojo, o kartais – ir teisinių ginčų. Siekiant to išvengti, svarbu suprasti, kaip tinkamai apibrėžti darbo funkciją ir kokią reikšmę turi pareiginiai nuostatai.

Darbo ginčų komisijos (DGK) vis dar išlieka pagrindiniu darbuotojų ir darbdavių nesutarimų sprendimo mechanizmu. Statistiniai duomenys rodo, kad didžiausią dalį kreipimųsi – apie 96 proc. – inicijuoja būtent darbuotojai, o darbdavių pateikiamų skundų dalis sudaro tik apie 4 proc. Pagrindinis darbdavių reikalavimas darbuotojams DGK – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę žalą.

Šią savaitę paskelbtos žinios apie trijų restoranų tinklų bankrotą nustebino daugelį. Didžiausią nuostolį patirs ne „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“ ir „Detroito sesės“ meniu mėgėjai, bet be darbo liekantys darbuotojai. Visgi valstybė yra įdiegusi mechanizmus, kaip apsaugoti dėl bankroto atleidžiamus darbuotojus – suteikiama galimybė gauti išmoką, viršijančią 6 tūkst. eurų sumą, sako Jovita Valatkaitė, advokatų kontoros COBALT asocijuota partnerė. Kokių veiksmų norint gauti išmoką imtis darbuotojams ir kokius žingsnius būtina atlikti darbdaviams?

Siaučiant ligų sezonui darbdaviai turi nepamiršti, kad ligos išmokos darbuotojams privalo būti mokamos laikantis teisės aktų. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą pirmąsias dvi nedarbingumo dienas darbuotojams privalo kompensuoti darbdavys. „Įstatymas aiškiai nustato, kad nepaisant darbuotojo ligos socialinio draudimo stažo, pirmosiomis kalendorinėmis nedarbingumo dienomis išmoka turi būti mokama darbdavio sąskaita. Tai reiškia, kad darbdavys negali atsisakyti šios pareigos“, – sako VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad darbdaviai privalo laikytis aiškių ir objektyvių kriterijų, jei nusprendžia taikyti mažesnius dienpinigius.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma vadovaujantis darbo teisės normomis ir turi užtikrinti darbuotojų teisę į tinkamą poilsį. Pasak VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus, darbdaviai negali vienašališkai nuspręsti, kada darbuotojai turi ilsėtis – sprendimai dėl kasmetinių atostogų laiko turi būti priimami suderinus su darbuotojais ir laikantis nustatytos tvarkos.