Studentai kritikavo siūlymą remdamiesi tuo, kad Lietuvoje esą nėra vienodos studentų pasiekimų vertinimo kultūros, o skirtingose aukštosiose mokyklose ir studijų programose pažymio vertė skiriasi.
„Manome, kad studentų finansavimas turėtų būti siejamas su studijų metu įgyjamomis kompetencijomis, išreikštomis ECTS kreditais, kadangi pažymio septyni vertė skirtingose programose skiriasi, o ECTS kreditai visur suprantami vienodai", - sakė šalia ministerijos piketavęs Kauno technologijos universiteto studentas Mindaugas Valkavičius.
Pasak piketavusių studentų, priėmus šią pataisą, abiturientai ne taip noriai stos į tiksliuosius ir technologinius mokslus, mat bijos jau po pirmojo žinių patikrinimo prarasti finansavimą studijoms.
„Pati studijuoju inžineriją ir žinau, kad net gabiausiems studentams kai kuriuose moduliuose gauti septyneto įvertinimą yra sudėtinga. Toks ministrės siūlymas atbaidytų dalį abiturientų nuo inžinerinių studijų pasirinkimo, o galbūt ir apskirtai nuo studijų Lietuvoje", - teigė pikete dalyvavusi Klaipėdos universiteto studentė Živilė Krikštaponytė.
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo gerai besimokančiu laikyti tokį studentą, kuris per semestrą ar metus išpildo studijų programoje numatytus studijų siekinius, t.y. įgyja reikalaujamas kompetencijas.
Anot LSS atstovų, siūlomo modelio išraišką atspindėtų tokia sistema, kai per pusmetį studentas sėkmingai įgyvendina numatytus 24 kreditų, o per metus 48 kreditų reikalavimus.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisa, kurioje numatoma, kad gerai besimokančiais bus laikomi studentai, kurių vidurkis didesnis nei septyni ir neturintys akademinių skolų, bus tvirtinama Seime ketvirtadienį.
