Taip pat siekiant akredituoti valstybinių aukštųjų mokyklų studijų programas bus privaloma atsižvelgti į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, taip užtikrinant, kad aukštojoje mokykloje bus rengiami specialistai, kurių reikia sėkmingai tolesnei valstybės raidai ir konkurencingumui. Numatoma, kad aukštosios mokyklos turės skelbti visus priėmimo į aukštąsias mokyklas galutinius rezultatus sudarant sąlygas visuomenei gauti visą informaciją apie aukštosios mokyklos veiklą ir didinant aukštosios mokyklos skaidrumą.
Kaip po susitikimo su ekspertais, kuriame aptarta aukštojo mokslo kokybė, sakė vyriausioji Prezidentės patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta Kačkutė, šiuo metu aukštojo mokslo kokybė neatitinka nei verslo, nei valstybės poreikių, todėl artimiausiu metu šalies vadovė teiks Mokslo ir studijų įstatymo pataisas.
„Prezidentė, pasitarusi su ekspertais, artimiausiu metu ketina teikti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas", - sakė šalies vadovės atstovė.
Neatmetama, kad nuo to mažės ne tik studentų, bet ir aukštųjų mokyklų skaičius.
Dabar į universitetus ir kolegijas įstoja prastais pažymiais mokyklą baigę abiturientai arba net valstybinių brandos egzaminų nelaikę jaunuoliai. Pavyzdžiui, šiais metais į universitetą buvo galima įstoti surinkus vos 0,34 stojamojo balo iš 10 galimų - tai reiškia, kad tokio moksleivio pažymių vidurkis yra vos teigiamas.
Reikalavimus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas valstybė nustato daugelyje Europos šalių - Švedijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje.
Specialistai pažymi, kad viena esminių ekonomikos augimą stabdančių problemų yra netinkamai išsilavinusi darbo jėga. Aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis darbo rinkoje auga, prognozuojama, kad jau kitąmet trūks apie 13 tūkst. informacinių technologijų specialistų. Todėl, siekiant užtikrinti į valstybės ir rinkos poreikius orientuotų specialistų ruošimą, Prezidentė įstatymu siūlo numatyti, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose akredituojant studijų programas būtų privaloma atsižvelgti į valstybės poreikius.
Dabar aukštosios mokyklos kiekvienais metais registruoja vis naujas studijų programas, mažai atsižvelgdamos į būsimųjų specialistų perspektyvas rinkoje. Šiuo metu turime beveik 1,8 tūkst. studijų programų, iš jų net trečdalis pritraukia vos 10 ar mažiaus studentų, o 62 studijų programos nepritraukė nė vieno studento. Kaimyninių šalių studijų programų skaičius aukštosiose mokyklose yra kelis kartus mažesnis - Suomijoje apie 450, Estijoje apie 200.
Siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei, Prezidentė taip pat siūlo viešai skelbti ne tik bendrojo, bet ir papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Šiemet per papildomą priėmimą į likusias laisvas studijų vietas buvo priimta iki 20 proc. studentų, neskelbiant tokių priėmimo rezultatų ar konkursinių balų. Praktika viešinti aukštųjų mokyklų veiklos rezultatus taikoma ir kitose pasaulio šalyse - JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja apie 150 tūkst. studentų, iš jų 46 proc. valstybės finansuojamose vietose. Beveik pusė aukštųjų mokyklų absolventų dirba jų kvalifikacijos lygmens neatitinkantį darbą.
