Taip jie nurodė peticijoje, kurią galima pasirašyti čia.

„Nepaisant nesuskaičiuojamų protesto akcijų ir prieš 60 000 gyventojų, pasirašiusių prieš Švietimo įstatymo pakeitimus, valią 2011 m. kovo 17 d. įsigaliojo pakeistas įstatymas. Politizuotos pataisos buvo priimtos skubotai, nors švietimo sistema buvo visiškai nepasiruošusi įgyvendinti teisės akto pakeitimus. Lietuvių valstybinės kalbos brandos egzamino rezultatai rodo, kad naujoji švietimo sistema ir lietuvių kalbos egzaminas yra ydingi, nes iš mūsų vaikų reikalaujama per 2 metus įveikti 800 val. skirtumą. Iki šiol nėra išleisti atitinkami vadovėliai ir mokymo programos pradinių klasių vaikams, kurie į pirmą klasę ateina nemokėdami valstybinės kalbos. Mūsų vaikai negali būti politikų įkaitai", - rašoma peticijoje.

Tėvai nuogąstauja dėl susidariusios sunkios situacijos, kuri privertė jų teisybės ieškoti teismuose.

„Nebuvo išgirstas nė vienas tėvų, mokytojų ir mokinių prašymas ir pasiūlymas. Pastarieji įvykiai Vilniuje itin pablogino situaciją tautinių mažumų švietimo srityje, dėl ko tėvai buvo priversti ginti savo vaikų ateitį teismuose. Mes, tėvai, privalome ginti mūsų vaikų teises", - pareiškė tautinių mažumų mokyklų mokinių tėvų atstovai.

Tautinių mažumų mokyklų mokinių tėvai reikalauja padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose; nedelsiant atšaukti tautinių mažumų mokyklas diskriminuojančias 2011 m. kovo 17 d. Švietimo įstatymo pataisas – ta dalimi, kuri yra susijusi su tautinių mažumų švietimu; atsisakyti suvienodinto lietuvių kalbos brandos egzamino tvarkos, taip pat reikalauja, kad pakeitimai švietimo sistemoje privalo būti derinami su mokyklų bendruomenėmis.

Tautinių mažumų mokyklų mokinių tėvų atstovai pareiškė, kad solidarizuojasi su lenkų mokyklų tėvų forumu ir yra pasiruošę ryžtingai ginti vaikų teises, kurias saugo ES ir kiti tarptautiniai teisės aktai.