„Mes, lenkų ir rusų mokinių tėvai, pareiškiame, kad nuo naujų mokslo metų pradžios skelbiame visuotinį streiką. Esame priversti žengti tokį radikalų žingsnį, nes iki šiol mūsų prašymai ir postulatai nebuvo nei išgirsti, nei įgyvendinti", - rašoma išplatintame pareiškime, kurį pasirašė Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai, Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas ir Komitetai mokykloms apginti.

Tėvai pareiškė, kad anksčiau ne vieną kartą bandė signalizuoti ir neleisti, kad valdžia naikintų tautinių mažumų, taip pat lenkų, švietimą. Tėvai nurodo, kad streiką paskatino surengti pati valdžia, kuri ardančius sprendimus priima vienašališkai ir neobjektyviai.

„Nepaisant nesuskaičiuojamų protesto akcijų ir prieš 60 000 gyventojų, pasirašiusių prieš Švietimo įstatymo pakeitimus, valią 2011 m. kovo 17 d. įsigaliojo pakeistas įstatymas. Pataisos buvo priimtos vien politiniais sumetimais, o juk valstybė buvo visiškai nepasiruošusi įgyvendinti teisės akto pakeitimus. Nebuvo išgirstas nė vienas tėvų, mokytojų ir mokinių prašymas ir pasiūlymas. Pastarieji įvykiai Vilniuje itin pablogino situaciją švietimo srityje. Liberalų ir konservatorių koalicija šantažuoja ir taiko dvigubus standartus švietimo srityje. Lietuvių valstybinės kalbos brandos egzamino rezultatai rodo, kad naujoji švietimo sistema ir lietuvių kalbos egzaminas yra ydingi, nes iš mūsų vaikų reikalaujama per 2 metus įveikti 800 val. skirtumą. Iki šiol nėra išleisti atitinkami vadovėliai ir mokymo programos pradinių klasių vaikams, kurie į pirmą klasę ateina nemokėdami valstybinės kalbos. Mūsų vaikai negali būti politikų įkaitai. Mes, tėvai, privalome ginti mūsų vaikų teises. Po 25 metus trukusių ir jokių rezultatų nedavusių derybų esame priversti imtis kitų veiksmų, gal jie paskatins išgirsti mūsų prašymus", - pareiškė Lietuvoje veikiančių tautinių mažumų mokyklų atstovai.

Visuotinio streiko dalyviai reikalauja nedelsiant atšaukti lenkų ir rusų mokyklas diskriminuojančias 2011 m. kovo 17 d. Švietimo įstatymo pataisas – ta dalimi, kuri yra susijusi su tautinių mažumų švietimu; panaikinti suvienodintą lietuvių kalbos brandos egzaminą; grąžinti gimtosios (lenkų) kalbos egzaminui privalomumo statusą, t.y. vėl įrašyti jį į privalomųjų brandos egzaminų sąrašą ir atsižvelgti į šio egzamino rezultatus priimant į aukštąsias mokyklas; nutraukti diskriminacinius veiksmus, kai prioritetas teikiamas lietuvių mokyklai ir ji yra išsaugoma tautinių mažumų mokyklos sąskaita; 50 proc. padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose.

Valdžios veiksmus, nukreiptus į lenkų, rusų ir kitų mažumų vaikus, tėvai vadina psichologiniu teroru.

„Mums, tėvams, labai rūpi mūsų vaikų interesai, tuo tarpu valdantieji nedaro nieko, kad pagerintų situaciją tautinių mažumų švietimo srityje. Valdantieji atima iš mūsų vaikų laisvalaikį, kurį jie turi skirti tam, kad galėtų įveikti programų skirtumus, atsiradusius dėl valdžios kaltės, t.y. priėmus Švietimo įstatymo pataisas. Pakeitimai švietimo sistemoje turi būti derinami su mokyklų bendruomenėmis, o to mūsų valstybėje trūksta. Nesutinkame, kad mūsų vaikai būtų psichologiškai terorizuojami ir su jais būtų žiauriai elgiamasi", - nenuleidžia rankų tėvai.

Rugsėjo 2 dieną 11.00 val. visuotinio streiko dalyviai kviečia į šv. Mišias, kurios bus laikomos prie atidaryto Aušros Vartos koplyčios lango. Tai bus bendra malda už tai, kad lenkų ir rusų mažumos apgintų ir galėtų plėtoti savo švietimą Vilniaus krašte.