Mokyklų bendruomenių ir tautinių bendrijų surengti piketai, protesto akcijos, maldos už dabartinį mokyklų tinklą davė vaisių: Seimas 2 metams atidėjo vidurinių mokyklų pareigą akredituotis.
Nepaisant Seimo priimtų Švietimo įstatymo pakeitimų naujoji Vilniaus valdžia bando ženkliai sumažinti sostinėje veikiančių tautinių mažumų mokyklų skaičių. Valdžia, proteguodama mokyklas lietuvių mokomąja kalba, bando lenkų ir rusų vidurines mokyklas degraduoti iki pagrindinių mokyklų. Kaip žinia, nepaisant labai panašios situacijos ir sąlygų, ne viena lietuviška mokykla gavo sutikimą akredituotis ir tapti gimnazija, o tautinių mažumų mokykloms buvo atsisakyta suteikti gimnazijos statusą.
Po piketų, protestų ir prašymų atėjo metas teismo procesams: 12-metės mokyklos, kurioms gresia tapti pagrindinėmis, ir jų bendruomenės savo teises bando apginti teismuose. Teismai jau priėmė pirmuosius sprendimus, kurie yra palankūs tautinių mažumų mokykloms.
Jau rašėme, kad šių metų vasarą Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija teisme laimėjo bylą prieš Vilniaus miesto savivaldybės tarybą: teismas suspendavo sostinės tarybos kontraversišką sprendimą nekomplektuoti ateinančiais mokslo metais 5-ųjų klasių šioje lenkų švietimo įstaigoje. Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą, palankų lenkų Vilniaus Simono Konarskio vidurinei mokyklai. Teismas atsižvelgė į tėvų argumentus ir sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų galiojimą, todėl Simono Konarskio vidurinė mokykla dar mažiausiai 2 metus liks švietimo įstaiga, ugdančia mokinius nuo 1 iki 12 klasės.
Šiandien Vilniaus centro vidurinė mokykla rusų mokomąja kalba gavo oficialią Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį. Vakar priimta nutartimi teismas sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos š.m. liepos 15 dienos ir liepos 29 dienos sprendimų galiojimą. Šiais sprendimais naujoji sostinės valdžia užsimojo degraduoti nuo š.m. rugsėjo 1 dienos Vilniaus centro vidurinę mokyklą iki pagrindinės mokyklos.
Precedento neturinčia situacija galima pavadinti tai, kad per teismo procesus, kuriuose dalyvauja mokyklos, kurioms gresia dabartinio statuso praradimas, teismai priima skirtingus sprendimus – nors situacija mokyklose ir kitos aplinkybės yra beveik identiškos.
Kitos mokyklos – lenkų ir rusų – tęsia bylinėjimąsi, kreipiasi į teismus su skundais ir tiki, kad laimės.
