Cinizmas, mėgaujimasis savivale, pasileidimu ir ištvirkimu – štai nūdienos elgsenai būdingi bruožai. Apie tai skelbia spauda, radijas ir televizija. Susiklosčiusi padėtis yra kaina už pataikavimą liberalizmui, kuris aktyviai propaguoja laisvą elgesį. Šias tariamas vertybes gina ir kai kurie politikai. Kalbant apie vaikų auklėjimą darželiuose, siūloma vadovautis Skandinavijos modeliu, kuris grindžiamas lyčių suvienodinimo principu. Quo vadis, Pasauli? Ką mes išauklėsime, kas atsakys už mūsų valstybės ateitį?

Visi skambina pavojaus varpais: gelbėkite mūsų sielas! Tačiau konkretūs gelbėjimo receptai iškart sulaukia pasipriešinimo. Į valdančiosios koalicijos gretas LLRA įžengė su pasaulėžiūros įstatymų projektų koncepcija, kurioje kalbama apie jaunosios kartos auklėjimą, negimusių vaikų apsaugą ir dvasinių vertybių ugdymą. Mūsų koalicijos partneriai patikino netrukdysiantys šiems projektams I stadijoje, kiekvienas Seimo narys šiais klausimais galės balsuoti pagal savo sąžinę.

Tačiau vos pasirodžius informacijai apie LLRA frakcijos Seime užregistruotas Švietimo įstatymo pataisas, numatančias privalomą tikybos mokymą mokyklose, mūsų oponentai sukėlė pasipiktinimo bangą. Mums buvo priminta, kad Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, kad Konstitucija laiduoja sąžinės laisvę, kad mūsų daugiakonfesinėje visuomenėje sunku įgyvendinti tikybos mokymo sumanymą. Siekdami išvengti nereikalingų diskusijų šia tema ir nenorėdami būti apkaltinti tuščia demagogija, pasižiūrėkime į kitų Europos šalių patirtį.

Vokietija

Pagrindinio įstatymo 7 str. 3 p. laiduoja tikybos kaip paprasto dalyko mokymą: tikybos mokymas valstybinėse mokyklose yra privalomas, išskyrus nereligines mokyklas. Nepaisant valstybės turimos teisės kontroliuoti mokymosi procesą, tikybos pamokos turi vykti remiantis religinių bendrijų principais. Nuo 1999 m. gruodžio 12 d. Hamburge įsigaliojo teisės nuostatos, numatančios privalomas tikybos pamokas. 

Tikybos pamokos taip pat yra privalomos visose Bavarijos bendrojo lavinimo mokyklose. Paprastai per tikybos pamokas mokiniai yra dalijami į katalikus ir protestantus. Mokymosi teisę ir pareigą mokytis tikybos turi ir stačiatikiai – nepaisant mažo jų skaičiaus.

Ispanija

Tikybos čia mokoma visuose švietimo lygmenyse: nuo darželio iki universiteto. Šios pakopos numato priešmokyklinį ugdymą, pradinį ir vidurinį mokymą, bakalauro ir tolesnių pakopų studijas: tiek valstybinėse, tiek nevalstybinėse aukštosiose mokyklose. Pagrindiniai katalikiškosios religijos mokymo principai ir taisyklės įtvirtintos šalies ir Apaštališkojo Sosto susitarime švietimo ir kultūros srityse. Be to šios srities klausimai reglamentuojami 1999 m. vasario 26 d. sutartyje „Dėl dėstytojais nedirbančių asmenų, priklausančių katalikiškosios religijos mokymo sistemai viešosiose švietimo įstaigose – darželiuose, pradinėse ir vidurinėse mokyklose - ekonominio ir darbininkiškojo statuso“.

Lenkija

Lenkijoje tikybos, kaip ir lenkų kalbos bei matematikos, pamokos yra privalomos. Tikybos mokymas grindžiamas pasirinkimo principu. Ši sistema daugeliu požiūrių yra panaši į esančią Ispanijoje. Skirtumas tas, kad Ispanijos mokyklose tikybos mokoma tų religinių bendrijų, kurios pasirašė susitarimą su valstybe, o Lenkijoje viskas priklauso nuo klasėje besimokančių vienos ar kitos konfesijos mokinių skaičiaus.

Tai reiškia, kad katalikiškosios religijos mokoma visose mokyklose, o kitų bendrijų religijos dalyko mokoma priklausomai nuo šios konfesijos atstovų skaičiaus klasėse. Lenkijos teisės aktai numato, kad tikybos mokoma, jei klasėje yra mažiausiai trys tos pačios konfesijos atstovai. Nuo pat pirmųjų vaiko mokymosi dienų mokyklos administracija ir mokytojai žino, kokį tikėjimą išpažįsta kiekvienas mokinys ir atsižvelgia į tai per visą mokymo procesą. Pvz., jei mokyklą lanko mažiausiai trys mokiniai stačiatikiai, atitinkami mokytojai moko jų stačiatikių Dievo žodžio.

Svarbu pabrėžti, kad jei klasėje yra mažiau kaip trys mokiniai stačiatikiai ar kitų religijų išpažintojai ir jie neturi galimybės savo religijos pažinti šioje konkrečioje klasėje, situaciją vertinant per viso mokymo programos prizmę, tokia galimybė iš jų visiškai neatimama. Žinių apie savo tikėjimą šie mokiniai pasisemia kitoje mokykloje specialioms grupėms rengiamose pamokose, kurias lanko nurodytu laiku.

Didžioji Britanija

Remiantis 1998 m. Mokyklų standartų aktu ir 1996 m. Švietimo aktu, visos mokyklų programos turi atspindėti religijos komponentą. 1996 m. Švietimo įstatymo 375 str. 5 p. nurodyta, kad „Kiekviena įdiegta mokyklinė programa turėtų atspindėti faktą, kad Jungtinėje Karalystėje religinės tradicijos yra krikščioniškos, taip pat turi būti atsižvelgiama į kitų šalies pagrindinių religijų mokymą ir praktiką“. Suderinus su mokyklos vadovybe, galima atsisakyti tiek tikybos mokymo, tiek privalomos bendros krikščioniškosios maldos. Svarbu pabrėžti, kad labiau sveikintinas yra sukeitimas, o ne visiškas atsisakymas.

Belgija

Remiantis Belgijoje galiojančiais teisės aktais, „filosofiniais“ vadinamų kursų įtraukimo į visuotinę švietimo sistemą teisėtumas grindžiamas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 ir 26 str. bei Vaiko teisių konvencijos 29 str. ir 30 str. Nepaisant šių fundamentalių teisės aktų, teisė mokytis tikybos mokyklose aiškiai suformuluota Belgijos švietimo ministerijos parengtame oficialiajame vadove „Moralės ir religijos dalykai. Švietimo sritis“: „Šiuolaikinėje visuomenėje nyksta moralės pamatai, o tai savo ruožtu yra vertybių krizės priežastis. Jaunimas pradeda klausti savęs, koks yra gyvenimo tikslas. Susiklosčius tokiai padėčiai, mokykla privalo padėti jaunajai kartai apsispręsti.

Šiuo atveju tikybos pamokos, kaip jungianti ugdymo priemonė, gali padėti kovoti su abejingumu, fanatizmu, netolerancija, smurtu, gali padėti mokiniams tapti atsakingais žmonėmis, demokratinės ir solidarios visuomenės, atviros pliuralizmui ir dialogui su kitomis kultūromis, nariais“.

Kaip matome, Europos valstybėse tikybos mokymas mokyklose, atsižvelgiant į mokinių tikėjimą, yra visuotina praktika. Visose šalyse pripažįstama, kad įvairių tikėjimų mokymas yra viena svarbiausių ir neatsiejama valstybinės politikos švietimo srityje priemone, kuria užtikrinamas religinis-etinis auklėjimas ir dvasinis mokinių augimas. Daugumoje Europos šalių religijos pamokos, kartu su kitomis privalomomis disciplinomis, įtrauktos į privalomų dalykų programą. Ir labai gerai, kadangi tokio sprendimo priešininkai de facto atsisako Europos kultūros ir civilizacijos pagrindų mokymo švietimo įstaigose.

Valdemar Tomaševski

Europos Parlamento narys