Tai svarbus žingsnis, kadangi jau šiais metais abiturientai turėjo laikyti nepagrįstai (skirtingos programos, 700 valandų kalbos mokymosi valandų skirtumas) suvienodintą lietuvių kalbos brandos egzaminą. Šiais metais mokinių teises pavyko apginti.
Svarbu pabrėžti, kad šis sprendimas tik iš dalies išsprendžia problemą. LLRA dar kartą pareiškia, kad būtina grąžinti galioti senąją Švietimo įstatymo redakciją, kadangi prieš dvejus metus jo pakeitimai buvo priimti prieš suinteresuotos šalies valią: prieš jį protestavo ne tik tautinių mažumų atstovai, bet ir profesinių sąjungų atstovai, mokyklų bendruomenės, tėvai, mokiniai ir t.t. Dėl šių priežasčių būtina peržiūrėti Švietimo įstatymo pakeitimo nuostatas.
Pernai dar praėjusios kadencijos LLRA Seimo nariai pateikė Seimui šio įstatymo pataisas, kurioms po pateikimo buvo pritarta. Pavasario sesijoje Seimas toliau svarstys šias pataisas.
Viešojoje erdvėje vėl pradėta aktyviai spekuliuoti lietuvių kalbos egzamino tema, skelbiant išgalvotus teiginius apie tariamą mokyklų lietuvių mokomąja kalba abiturientų diskriminaciją įvedus kai kuriuos palengvinimus tautinių mažumų mokiniams. Akcentuotina, kad LLRA su valdančiosios koalicijos partneriais išsiderėtomis kai kuriomis lengvatomis galės naudotis ne tik tautinių mažumų mokiniai, bet ir mokyklų lietuvių mokomąja kalba abiturientai.
LLRA, žinodama, kokį stresą turi patirti mokiniai ir su kokiu krūviu jiems tenka susidoroti, pavyko pasiekti, kad ir mokyklų lietuvių mokomąja kalba abiturientai, ir tautinių mažumų mokyklų abiturientai, rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį, galėtų rinktis ne iš 3, o iš 7 nurodytų autorių.
Kaltinimai lietuvių mokinių diskriminacija yra visiškai nepagrįsti, kadangi tautinių mažumų mokyklų abiturientams, lyginant su mokyklų lietuvių mokomąja kalba mokiniais, tenka didesnis mokymosi krūvis, juk jie papildomai laiko gimtosios kalbos egzaminą ir rašo dar vieną, minimalios 500 žodžių apimties, rašinį.
Švietimo bendrijų - mokinių, tėvų, mokytojų, taip pat lituanistų - pozicija lieka nepakitusi: gimtoji kalba visada liks gimtoji, kitos, kad ir kaip gerai asmuo jas mokėtų, bus tik išmoktos, jų mokėjimo lygis visada skirsis. Su gimtąja kalba negali konkuruoti jokia kita kalba, kadangi tai yra asmens mąstymo, bendravimo, šeimos aplinkos kalba.
Per 20 nepriklausomos Lietuvos metų niekam nekilo sumanymas suvienodinti kalbos egzamino, todėl sunku susitaikyti su situacija, kai staiga šis politinis sprendimas tapo realybe. Svarbu ne tik vadovautis sveiku protu, bet ir remtis kitų šalių gerąja patirtimi. Štai, pavyzdžiui, Švedijoje, švedai ir ne švedai laiko skirtingus valstybinės ir gimtosios kalbos egzaminus.
Dar kartą pabrėžiame, kad būtina grąžinti galioti senąją Švietimo įstatymo redakciją ir nustoti žaisti su jaunų žmonių likimais. Jie neprivalo mokėti tokios aukštos kainos už neapgalvotus buvusios liberalų ir konservatorių valdančiosios daugumos sprendimus.
LLRA Spaudos biuras
