Streiko komitetų koordinatorius Albert Narvoiš pareiškė, kad mitingas yra protesto prieš dirbtinai kuriamas kliūtis akredituoti tautinių mažumų mokyklas ženklas. „Siekiame išsaugoti visas mokyklas ir užtikrinti mokymąsi gimtąja kalba nuo 1 iki 12 klasės“, – sakė A.Narvoiš.

„Vietoje šventimo su savo vaikais Tarptautinę vaikų dieną esame priversti piketuoti ginant mokyklas“, – kalbėjo Šalčininkų rajono lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkė Renata Cytacka. „Esame šiandien prie Vyriausybės, kad išreikštume savo nepasitenkinimą bei parodytume mūsų bendrą pasiryžimą, jog nesutinkame dėl politinių sprendimų švietimo sistemoje. Pažiūrėsime, kokią poziciją užims premjeras, ar išgirs mūsų argumentus, ar ir toliau slėps savo galvą smėlyje, o gal šį kartą pasielgs kaip pridera padoriam politikui. To jam labiausiai linkime. Protestuojame prieš Lietuvos tautinių mažumų švietimo sistemos reformą, prieš Lietuvos lenkų ir rusų mokyklų likvidavimą, prieš suvienodintą Lietuvių kalbos egzaminą“, – pagrindines mitingo idėjas dėstė R.Cytacka.

Trečiadienį, birželio 3 dieną, tautinių mažumų mokyklose įvyks perspėjamasis streikas: vaikai neis į pamokas. Vis dėlto mitingo organizatoriai dar viliasi, kad Lietuvos valdžia imsis veiksmų ir būtinybė organizuoti generalinį streiką mokyklose neiškils.

Po peticijos, skirtos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, perskaitymo, Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovai įteikė ją Vyriausybės kanceliarijos atstovams.

„Mes, tautinių mažumų mokyklų tėvai ir globėjai, šiandien stojame ginti mūsų ir mūsų vaikų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo metu vykdoma švietimo reforma diskriminuoja tautinių mažumų švietimą, vienareikšmiškai blogina tautinių mažumų švietimo padėtį ir siaurina mūsų vaikų teises mokytis gimtąja kalba.  Švietimas yra ta sritis, kurioje valstybės privalo sudaryti sąlygas puoselėti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų identitetą, o mokymasis mažumos kalba yra tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims garantuojama teisė“, – rašoma peticijoje, kurios autoriai remiasi Visuotine žmogaus teisių deklaracija.

„Ligi šiol funkcionavęs švietimo sistemos modelis, tame tarpe mokyklų, kuriose mokymas vyksta tautinių mažumų kalba, pasiteisino – pateisino žmonių lūkesčius. Esame sunerimę dėl 17-os Vilniaus miesto, Vilniaus r., Šalčininkų r. ir Trakų r. tautinių mažumų mokyklų likimo, kurioms dėl Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos švietimo reformos gresia likvidavimas arba reorganizacija“,– rašo peticijos autoriai. Be to, jie pareiškė esą įsitikinę, jog Švietimo ir mokslo ministerija tyčia stabdo vidurinių mokyklų akreditacijos procesą ir pareikalavo, kad visos tautinių mažumų vidurinės mokyklos išlaikytų savo statusą ir teiktų pradinį, pagrindinį bei vidurinį ugdymą.

Peticijos autoriai pareiškė, kad mokinių skaičius mokyklose negali turėti įtakos mokyklų statuso mažinimui. Kaip pavyzdys buvo pateikta Seinų (Lenkija) mokykla, kurioje dėstoma lietuvių kalba, nors 1-12 klasėse mokosi vos 67 mokiniai. „Tuo tarpu Lietuvoje tautinių mažumų mokykloms, turinčioms žymiai didesnį mokinių skaičių, gresia likvidavimas“,– rašoma peticijoje.


Peticijoje pateikti tokie reikalavimai:
- aukščiau minėtose visose mokyklose akredituoti viduriniojo ugdymo programą ir išsaugoti šiose mokyklose mokymąsi nuo 1iki 12 klasės;

- nustatyti tokius mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo kriterijus, kad būtų išsaugotos visos tautinių mažumų mokyklos;

- dabartinėje  pavasario LR Seimo sesijoje atšaukti Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo punktus dėl tautinių mažumų ugdymo;

- atsisakyti suvienodinto lietuvių (gimtosios) ir lietuvių (valstybinės) kalbos brandos egzamino;

- įtraukti gimtosios (lenkų, rusų, baltarusių) kalbos egzaminą į privalomų brandos egzaminų sąrašą;

- atsisakyti diskriminuojančio lietuvių mokyklų išlaikymo lenkų ir rusų mokyklų sąskaita;

- padidinti mokinio krepšelį iki 50 % tautinių mažumų mokyklose ugdymo procesui organizuoti.

Mitingo metu Vilniaus J.Lelevelio vidurinės mokyklos auklėtinis sakė, kad jo mokykla yra lenkiškumo Vilniaus krašte simbolis ir užtikrino, kad mokyklos bendruomenė yra pasiryžusi siekti gimnazijos statuso.

Vilniaus miesto tarybos narys Rafael Muksinov susirinkusiesiems sakė, kad tauta negali būti laisva, jeigu engia kitas tautas. „Sunku mokyti, dar sunkiau yra mokytis, kai nėra žinoma, koks yra tavo mokyklos likimas. Sunkiausia, kai žinai, kad mokyklos likimas nulemtas“, – pažymėjo  Rafael Muksinov.

Kristina Adamovič, žinoma Lietuvos žurnalistė, Vilniaus J.Lelevelio vidurinės mokyklos absolventė jausmingoje kalboje pabrėžė, kad legendinės „penktosios mokyklos“ sunaikinimas reiškia svarbios pokario Vilniaus istorijos sunaikinimą. „Grėsmė mokyklai iškyla ne pirmą kartą. Kažkada norėta ją surusinti, sumažinti, dabar gi turima omenyje mokyklos pastatą, kuris yra reikalingas lietuvių mokyklai“, – mintimis dalijosi Kristina Adamovič. Žurnalistė dar pažymėjo, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija yra vienintelė politinė jėga Lietuvoje, kuri kovoja dėl tautinių mažumų švietimo.

Vilniaus miesto tarybos narė Romualda Poševeckaja patikino, kad Lietuva turi didžiuotis, jog jos teritorijoje veikia lenkų, rusų ir kitų tautinių mažumų mokyklos, nes tautinės mažumos – valstybės turtas.

Europos Parlamento narys, LLRA pirmininkas Valdemar Tomaševski pripažino,  jog mitinge jis dalyvauja visų pirma kaip tėvas. „Nepritariame mūsų vaikų skriaudimui. Galime nusileisti kituose klausimuose, tačiau tikrai nenusileisime švietimo klausimais. Nebijokime. Gyvename savo žemėje. Tai nėra jokia valdžios malonė, nes tai mūsų miestas. Apginsime mūsų mokyklas“, – į susirinkusiuosius kreipėsi Valdemar Tomaševski.

Vilniaus rajono Zujūnų vidurinės mokyklos mokinė atvyko į mitingą prieš pat egzaminą. „Esu čia, nes mano mokyklos ateitis yra man svarbiausia“, – pareiškė ji.

Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič pabrėžė, kad LLRA derasi dėl švietimo klausimų, taip pat rengia įstatymo projektus, tačiau dėl politinės valios stokos pastarieji yra atmetami.

Į mitingą taip pat susirinko švietimo įstaigų, kurios sėkmingai perėjo akreditacijos procesą, atstovai. Jie atvyko solidarizuotis su mokyklų bendruomenėmis, kurias dar kankina neužtikrintumas dėl švietimo įstaigų ateities. Tarp švietimo įstaigų atstovų buvo ir mokytoja Jadviga Sinkevič iš Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos, kuriai dar 2005 metais buvo suteiktas gimnazijos statusas.

Kai kurios visuomenės informavimo priemonės paskelbė neva į mitingą atvyko 700 asmenų. Vis dėlto dalyvių buvo kur kas daugiau – maždaug 2000. Tą patvirtino ir policijos atstovai.

Jeigu birželio 1-osios mitingas neduos rezultatų, už kelių savaičių  bus surengtas dar vienas mitingas. Mitingai bus organizuojami, kol tautinių mažumų balsas bus išgirstas politikų. Deja, valdžia kol kas yra kurčia tautinių mažumų prašymams ir akla jų poreikiams.