Tai numatantį nutarimo projektą dėl bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modelio tobulinimo antradienį Seimui pateikė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė "darbietė" Audronė Pitrėnienė.
Pagal projektą, tai būtų savivaldybės, parinktos savanoriškai ir atsižvelgiant į jų grupes pagal gyventojų skaičių bei vyraujantį gyvenamosios vietovės tipą.
"Ministerija turėtų pasitardama su savivaldybėmis ir pagal pageidavimus atrinkti savivaldybes ir pradėti išbandymą",- sakė parlamentarė.
Projekte Vyriausybei siūloma iki šių metų gegužės 1 d. sudaryti darbo grupę iš specialistų, valstybės pareigūnų, socialinių partnerių naujam bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modeliui parengti, kuris būtų grindžiamas klasės (grupės) krepšelio principu.
Projekto iniciatorė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė "darbietė" Audronė Pitrėnienė teigia, kad parengti tokį projektą paskatino besikeičianti švietimo sistemoje padėtis.
"Nuo 2001 m. galiojanti mokinio krepšelio sistema nebeatitinka šių dienų švietimo sistemos aktualijų. Savo laiku mokinio krepšelis buvo būtinas tam, kad užtikrintų bendrojo ugdymo sistemos stabilumą, tačiau šiandien jis tapo ugdymo sistemos stabdžiu, todėl jį būtina keisti. Mes siūlome įvesti klasės krepšelį, kuris išspręstų daug problemų ir žymiai pagerintų švietimo sistemos kokybę", - sako A. Pitrėnienė.
Įgyvendinus "darbiečių" pasiūlymą, finansavimas būtų skiriamas ne kiekvienam mokiniui atskirai, kaip yra dabar, o visai klasei. Tikimasi, kad taip bus išspręsta didžiausia švietimo sistemos problema, kai pagrindinis mokyklų tikslas buvo ne ugdymo kokybės gerinimas, o kuo didesnio mokinių skaičiaus pritraukimas ir jo išsaugojimas.
Projektas po pateikimo sulaukė parlamentarų paramos, nes už jį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 7, susilaikė 5 parlamentarai. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.
