Tuo tikslu jis įregistravo Švietimo įstatymo pataisą.
Dabar vaikų mokymas pradedamas organizuoti ne anksčiau kaip 11-ąją gydymosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dieną.
„Šiuo metu Švietimo įstatyme nėra reglamentuota vaikų, besigydančių stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose, mokymo pradžia. Tačiau, pagal patvirtintą 2012 m. rugsėjo 26 d. švietimo ir mokslo ministro įsakymą, mokymas pradedamas organizuoti tik nuo 11-osios gydymosi dienos (išskyrus vaikus ir paauglius, sergančius psichikos ligomis ar tuberkulioze)", - pažymi Seimo narys.
Pasak jo, remiantis šiuo įsakymu nukenčia vaikai, besigydantys dėl stuburo ar kitų traumų, onkologinių susirgimų, nuovargio, tyrimų ar reikalingo palaikomojo gydymo, įgimtų problemų sistemingai atvykstantys į stacionarines gydymo įstaigas ar perkelti iš vienos gydymo įstaigos į kitą ir pan., turintys namų mokymą, ilgą laiką nėra mokomi. „Vėliau pasivyti bendraklasius jiems iškyla nemažai sunkumų. Taip nukenčia jų žinios", - sako parlamentaras.
Prof. V. Juozapaitis atkreipia dėmesį, jog tiek tėvai, tiek ir vaikai jaučia diskriminaciją, kai toje pačioje palatoje vienas vaikas mokomas, o kiti trys ar keturi pagal dabar galiojančią tvarką negali būti mokomi.
„Tėvų reikalavimas, kad, gydytojui leidus, visi besigydantys vaikai turi būti mokomi nuo pirmos dienos, nepriklausomai nuo vaiko buvimo trukmės ligoninėje ir taip garantuojant jų mokymosi nepertraukiamumą, - pagrįstas. Priešingu atveju, jei mokinio sveikatos būklė neleidžia mokytis, gydytojas leidimo neišduoda, o tai ir yra pagrindinis garantas, kad mokymasis nekenkia vaiko sveikatai, o padeda jam greičiau pasveikti", - teigia Seimo narys.
