„Aš nemanau, kad bus taip, kaip tarybiniais laikais, kad eis ardyti mokiniai automatų ar panašių dalykų. Aš nemanau, kad (galima) ta tendencija, kad su kokiu nors smulkiakalibriu šautuvu mes pasipriešinsime potencialiam agresoriui. Bet patriotinio, informacinio supratimo, pilietinio ugdymo segmentas turi būti ryškiai sustiprintas ir tam mes darome žingsnius. Kitų metų bendrojo ugdymo programose turėtų atsirasti karinio ugdymo pasirenkamas kursas, kuris būtų kaip alternatyva arba trečiai fizinio lavinimo, arba istorijos pamokai. Tokius bent siūlymus darbo grupė teikė, bet sakau - sprendimai dėl to nėra dar priimti", - Vyriausybėje žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.
D.Pavalkis tvirtino, kad mokiniams šį kursą galėtų dėstyti krašto apsaugos savanoriai.
„Buvome kelis kartus susitikę ir su Šaulių sąjungos vadu pulkininku L.Gumbinu, diskutavome. Iš tikrųjų per tą savanoriškąją krašto gynybos sistemą ir turėtų žmonės ateiti, kurie galėtų pasidalyti savo patirtimi, įžvalgomis, entuziazmu ir panašiai", - sakė jis.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, tyrimų bendrovės „Synopticom" pernai gruodį ir šių metų sausį vykdyta apklausa parodė, kad du trečdaliai vyresnių klasių moksleivių pasigenda informacijos apie šalies saugumą, krašto apsaugą bei kariuomenę. Tyrime apklausti 657 visos šalies mokiniai, besimokantys 8-12 klasėse.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
