O būsimiems pedagogams universitetai ir kolegijos siūlys įvairesnių studijų programų: dviejų mokomųjų dalykų arba mokomojo dalyko ir vienos iš pedagoginių veiklų (socialinės ar specialiosios pedagogikos, ikimokyklinio ar pradinio ugdymo). Tokius pasikeitimus numato švietimo ir mokslo ministro patvirtintas naujos redakcijos Pedagogų rengimo reglamentas.
„Mažėjant mokinių pedagogai susiduria su darbo krūvio problema, ypač mažesnėse miestelių, kaimo mokyklose. Mokykloms sunku surasti dalyko mokytoją kelioms pamokoms per savaitę, be to, ir mokytojai yra nusiteikę tobulėti bei įgyti daugiau galimybių mokyti dalyko ar užsiimti specializuota veikla - socialine, specialiąja pedagogika. Todėl siūlome lankstesnes studijų, kvalifikacijos tobulinimo galimybes, kad mokytojas galėtų lengviau įgyti ar keisti specializaciją, kaip tai įprasta kitose Europos šalyse“, - sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Aukštosios mokyklos skatinamos kurti įvairesnes programas norintiesiems tapti mokytojais, siūlyti lanksčius pagrindinės ir gretutinės studijų krypties derinius. Būsimas mokytojas, studijuojantis pagrindinį (pavyzdžiui, chemijos) dalyką, kaip gretutines studijas galės pasirinkti kitą (pavyzdžiui, biologijos) dalyką ar specializaciją (pavyzdžiui, socialinio pedagogo). Baigęs tokias bakalauro studijas absolventas gaus dvigubą kvalifikacinį laipsnį: pagrindinės krypties (dalyko pedagogikos, chemijos) ir gretutinės krypties (biologijos ar socialinės pedagogikos) bakalauro laipsnį.
Tikėtina, kad įgijusieji dvigubą kvalifikaciją turės daugiau galimybių įsidarbinti. Ypač paklausūs gali būti dviejų artimų mokomųjų dalykų, taip pat pradinio ugdymo ir užsienio kalbos arba pradinio ugdymo ir socialinės pedagogikos specialistai.
Nuo ateinančių mokslo metų numatoma išplėsti aukštųjų mokyklų teikiamas mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas. Dirbantis pedagogas galės įgyti naujam dalykui mokyti reikalingų žinių ir gebėjimų neformaliojo švietimo būdu studijuodamas aukštojoje mokykloje dalyko ar pedagoginės specializacijos modulį. Jį baigus bus suteikiama teisė mokyti atitinkamą mokomąjį dalyką ar užsiimti specializuota pedagogine veikla, pavyzdžiui, būti socialiniu, specialiuoju, ikimokyklinio, pradinio ugdymo pedagogu.
Taip pat bus sudaroma daugiau galimybių rinktis valstybės finansuojamas laipsnio nesuteikiančias pedagogines studijų programas jau dirbantiesiems mokytojais, tačiau neįgijusiems pedagogo kvalifikacijos. 2012 m. planuojama skirti 90 valstybės finansuojamų studijų vietų, dar apie 200 vietų ketinama finansuoti ES struktūrinių fondų remiamo projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ lėšomis.
Nuo 2012-2013 mokslo metų visos iki šiol teiktos pedagoginės kvalifikacijos – socialinio pedagogo, specialiojo pedagogo, auklėtojo ir kt. – suvienodinamos. Visiems asmenims, priimtiems 2012-2013 m. m. ir vėliau baigusiems bet kurią pedagogams rengti skirtą studijų programą ar atitinkamą programos modulį, suteikiama viena – pedagogo – kvalifikacija. Taigi asmenys, kartą įgiję pedagoginių ir psichologinių žinių, lengviau galės keisti ar įgyti kitą pedagoginę specializaciją.
Naujame Pedagogų rengimo reglamente apibrėžiami reikalavimai pedagoginei praktikai ir praktikantą priimančioms mokykloms. Pedagoginė praktika gali būti atliekama ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokyklose, kitose Lietuvos ir užsienio institucijose, jei tai atitinka studijų programos bei praktikos pobūdį ir aukštoji mokykla sudaro su šiomis institucijomis atitinkamas sutartis arba vykdo jungtinę – bendrą su kitų šalių aukštosiomis mokyklomis - studijų programą.
Vadovaujantis atnaujintu Pedagogų rengimo reglamentu tikslinami reikalavimai pedagoginių studijų dėstytojams akcentuojant jų pedagoginio darbo švietimo įstaigose patirtį.
