Lygiai vidurdienį upė žmonių, nešini plakatais lietuvių, lenkų, rusų ir anglų kalbomis, lietuvių, lenkų ir Europos Sąjungos vėliavomis bei vėliavėlėmis, pakiliai nusiteikę dainuodami ir besišypsodami pajudėjo Vyriausybės rūmų link, kad dar kartą pademonstruotų savo nepritarimą pseudoreformai, kuri griauna sėkmingai iki šiol veikusią aukšto lygio Lietuvos švietimo sistemą ir ypač skaudžiai smogia ir kelia grėsmę tautinių mažumų švietimo modeliui.
Protestas prieš valdančiuosius
Vyriausybei su maniakišku užsispyrimu primetant visuomenei liūdnai pagarsėjusį Švietimo įstatymą, proporcingai auga visos šalies pedagogų pasipriešinimas jam. Tą patvirtina ir tai, kad prie protesto akcijos aktyviai prisijungė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Praėjusį mėnesį šalies mokyklose ji surengė įspėjamąjį streiką, o jei Vyriausybė ir toliau ignoruos LŠDPS reikalavimus bei vengs konstruktyvaus dialogo, jos vadovybė paskelbė surengsianti visuotinį streiką.
Melagingi ir primityvūs pagarsėjusios reformos šalininkų teiginiai, kad lenkai protestuoja, nes neva nenori mokytis lietuvių kalbos ir integruotis, neišlaiko kritikos. Juk esmė yra tai, kad ribojamas mokymas tautinių mažumų kalbomis ir kyla grėsmė daugelio mokyklų egzistavimui. Ir apie tai kalbėjo eitynių bei mitingo dalyviai, kurie pabrėždavo, kad protestas nėra nukreiptas nei prieš lietuvių kalbą, nei prieš Lietuvą. Jis yra nukreiptas prieš valdančiąją konservatorių-liberalų koaliciją, kuri savo neapgalvotais sprendimais sukelia nereikalingas visuomenines ir tautines įtampas. Ir tai taip pat pabrėždavo kalbėtojai per mitingą, kalbėję lietuvių, lenkų, rusų ir baltarusių kalbomis.
Nepavyko diskredituoti
Pseudoreformos priešininkų protesto mastas, jų ryžtas ir solidari vienybė neabejotinai nustebino Vyriausybės pusę. Tokią daugiatūkstantinę manifestaciją Gedimino miestas jau seniai buvo matęs. Apie tai, kad Europos šalys privalo nebloginti, o gerinti tautinių mažumų situaciją, savotiškai priminė ES himno „Odė džiaugsmui” melodija, kuri pasitiko protesto akcijos dalyvius V. Kudirkos aikštėje.
Kai kurie nacionalistiškai nusiteikę politikai bandė uždrausti eitynes, perkelti jų datą, diskredituoti jas susiejant su istorinėmis datomis: Lenkijos ultimatumo Lietuvai 1938 m., ar sąjunginio referendumo 1991 m., kurie vyko kovo 17-ąją. Gąsdino atvykstant radikalaus Lenkijos jaunimo grupes, galimomis riaušėmis ar net susirėmimais.
Tačiau visa tai buvo siūta baltais siūlais, o organizatoriai - Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai - pasirūpino, kad protesto akcija vyktų ramiai, taikiai ir pagal galiojančius įstatymus. O datą - kovo 17-ąją - pasirinko diskriminacinio Švietimo įstatymo organizatoriai, kurie prieš metus prastūmė ją Seime.
Kaip kalbėdamas pažymėjo Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Jan Gabriel Mincevič, „protesto maršas buvo surengtas minint į mūsų nutautinimą nukreipto įstatymo priėmimo juodosios datos metines ir tik tiek”. Išjuokė tuos politikierius, kurie siūlo lenkams išvykti iš Lietuvos. „Išvykti siūlo tie, kurie patys ne taip seniai čia atvyko, o mes esame namuose ir savo žemėje”, - ryžtingai pabrėžė vicemeras.
Bendras reikalas, bendri tikslai
Kaip pažymėjo Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna” pirmininkas Juzef Kviatkovski, tai buvo protestas ginant žmogaus orumą ir tautos garbę, nes 60 tūkst. parašų ignoravimas buvęs spjūvis į veidą.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė Rita Osipavičiūtė su pripažinimu pabrėžė, kad tiek daug žmonių V. Kudirkos aikštė seniai nebuvo mačiusi. Priminė, kad kadaise švietimo ir mokslo ministrui padovanojo ausų krapštukus, tačiau jie, matyt, ministro ausyse įstrigo, nes jis apskritai nieko negirdi. „Remiame jūsų reikalavimus. Negalima skirstyti žmonių ir formuoti priešiškumą”, - sakė R. Osipavičiūtė.
Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė Ela Kanaitė tiesiai pareiškė, kad Seimas privalo atšaukti diskriminacinį įstatymą ir gerbti tautines mažumas. „Bandoma sukiršinti rusus ir lenkus, tačiau tai nepavyks. Dėl teisingo reikalo visuomet būsime kartu”, - užtikrintai pabrėžė E. Kanaitė.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemar Tomaševski su pasitenkinimu pažymėjo, kad protesto akcijoje dalyvavo daugelio tautybių atstovai, nes juos suvienijo bendras reikalas ir bendras tikslas. O būtent teisingam reikalui žmonės privalo susivienyti. „Tautybę gavome iš savo tėvų, senelių ir prosenelių. Ketvirtas Dievo įsakymas skelbia: gerbk savo tėvą ir motiną. Atsisakyti savo šaknų, tautybės - tai didėlė nuodėmė. Jei valdantieji vers mus tai daryti, ši nuodėmė užguls jų sąžinę”, - pažymėjo LLRA lyderis.
Ryžtingai pabrėžė, kad neleisime būti asimiliuojami, nes tėvų žemė yra mūsų žemė, o tėvų kalba - mūsų kalba. “Per šv. Mišias Aušros Vartų koplyčioje kunigas pasakė, kad kova už lenkų mokyklas - tai kova už šventą Romos katalikų tikėjimą, nes būtent lenkų mokyklose 100 proc. vaikų lanko religijos pamokas”, - pažymėjo europarlamentaras, uolus praktikuojantis katalikas.
Eitynės ir mitingas buvo ne tik daugelio tautybių atstovų, bet ir įvairių kartų vienybės ir solidarumo išraiška, mat protesto akcijoje dalyvavo moksleiviai, jų tėvai, seneliai bei anūkai. Visus suvienijo bendras rūpestis ir bendras reikalas - dėl savo teisių ir ateities reikia kovoti kartu bei ryžtingai, rodant taip pat tikrą pilietinę poziciją. Mitinge dalyvavo ir 60 asmenų Lenkijos jaunimo grupė.
Priešingai Lietuvos spaudoje paskleistai isterijai, lenkų jaunimas elgėsi kultūringai ir mandagiai. „Atvykome paremti mūsų tautiečių kovoje dėl jų teisių, kurios jiems priklauso. Žavimės jūsų organizuotumu ir esame įsitikinę, kad tokios masinės akcijos turi prasmę”, - kalbėjo Lukaš Močydlovski (Łukasz Moczydłowski) iš draugijos “Nepriklausomybės maršas” (“Marsz Niepodległości”). Pridūrė, kad daugiau nei pusė grupės - gražiosios lyties atstovės, kurios atvyko į Vilnių ne siautėti, o švelninti situacijos.
Draugijos pirmininkas Robert Vinicki (Robert Winnicki) po mitingo išdalijo žurnalistams kreipimąsi, kuriame ragino lietuvius gerbti lenkų teisę išsaugoti savo tautinę tapatybę.
Mažiau smurto
Protesto akcijos išvakarėse Aušros Vartų koplyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už lenkų švietimą ir ramią protesto akcijos eigą. Šv. Mišias aukojo vikaras kun. Marek Bogdanovič. Per pamokslą jis, be kita ko, sakė, kad lenkų mokyklose vaikai jaučiasi saugesni, ten mažiau smurto ir agresijos, nes mokytojai ir auklėtojai skiepija vaikams meilę artimui, lenkų mokyklose visi vaikai lanko tikybos pamokas. „Būtų labai gaila, jei būtų prarastas tas ilgus metus kurtas klimatas”, - kalbėjo kunigas.
Reikėtų pažymėti, kad maldos davė teigiamų rezultatų - šeštadienį oras buvo tiesiog išsvajotas, o Dievo Apvaizda lėmė, kad mitingas vyko ramiai ir be jokių incidentų.
Tvirta tėvų pozicija
Penktadienį LR Seimo rūmuose vyko europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio spaudos konferencija. LLRA lyderis sukritikavo švietimo reformą teigdamas, kad bent šioje srityje Lietuva iki šiol buvo turėjusi aukštas pozicijas, kurios prilygo ES standartams, tačiau valdančiųjų politika gali šį įdirbį sugriauti. „Dėl reformos daug mokytojų neteks darbo, apskritai nebeliks vidurinių mokyklų, o dėl ministro Steponavičiaus teiginio, kad nėra reikalo, jog visi turėtų vidurinį išsilavinimą, tenka tik apgailestauti”, - pažymėjo V. Tomaševski.
Protesto akcijos koordinatorius Albert Narvoiš pažymėjo, kad naujas Švietimo įstatymas tik dar labiau paaštrino problemas, kurios nėra sprendžiamos ir todėl tėvų pozicija lieka nepasikeitusi - liūdnai pagarsėjęs įstatymas turi būti atšauktas.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius pabrėžė, kad profsąjungininkai supranta ir remia savo kolegas iš tautinių mažumų mokyklų, nes pagal LR Konstitucijos 45 straipsnį jos turi teisę savarankiškai spręsti švietimo klausimus. Be to, daug postulatų sutampa su tais, kuriuos kelia profesinė sąjunga. A. Jurgelevičius neslėpė pasipiktinimo ir kategoriškai atmetė kaltinimus, kad eitynės buvo specialiai suplanuotos kovo 17-ąją, t. y. Lenkijos ultimatumo Lietuvai dieną. “Tai - politikierių ir žiniasklaidos priemonių bandymas sukiršinti tautas. Kitaip nei provokacija negaliu to pavadinti”, - pasakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas.
Didžiausia akcija
Šeštadienio eitynės centrine sostinės gatve ir mitingas V. Kudirkos aikštėje buvo didžiausia lenkų bendruomenės organizuota protesto akcija po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Svarbus ir esminis yra faktas, kad akcijoje dalyvavo ne tik tautinių mažumų atstovai, bet atvirai petys petin žygiavo kartu ir lietuviai. Be to, akcija vyko labai sklandžiai, organizuotai ir kultūringai. Tvarkos palaikymo tarnybos faktiškai neturėjo kištis, o kiemsargiai irgi neturėjo darbo, nes protestuotojai nepaliko po savęs jokių pėdsakų, jokių popierėlių. Neabejotinai - tai didžiulė organizatorių sėkmė: Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetų, kurie sukvietė tėvus, mokytojus ir mokinius dalyvauti manifestacijoje. Tačiau didžiausia organizacinė našta buvo užgulusi Lietuvos lenkų mokytojų draugiją “Macierz Szkolna” ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Šios organizacijos puikiai susitvarkė ir akivaizdžiai įrodė, kad turi didžiulį potencialą, o eitynių mastas ir jo eiga pranoko visus lūkesčius. Ir ačiū Dievui!
Zygmunt Ždanovič