Ly­giai vi­dur­die­nį upė žmo­nių, ne­ši­ni pla­ka­tais lie­tu­vių, len­kų, ru­sų ir an­glų kal­bo­mis,  lie­tu­vių, len­kų ir Eu­ro­pos Są­jun­gos vė­lia­vo­mis  bei vė­lia­vė­lė­mis, pa­ki­liai nu­si­tei­kę dai­nuo­da­mi ir be­si­šyp­so­da­mi pa­ju­dė­jo Vy­riau­sy­bės rū­mų link, kad dar kar­tą pa­de­monst­ruo­tų sa­vo  ne­pri­ta­ri­mą pseu­do­re­for­mai, ku­ri griau­na sėk­min­gai iki šiol vei­ku­sią aukš­to ly­gio Lie­tu­vos švie­ti­mo sis­te­mą ir ypač skau­džiai smo­gia ir ke­lia grės­mę  tau­ti­nių ma­žu­mų švie­ti­mo mo­de­liui. 

Pro­tes­tas prieš val­dan­či­uosius

Vy­riau­sy­bei su ma­nia­kiš­ku už­si­spy­ri­mu pri­me­tant vi­suo­me­nei liūd­nai pa­gar­sė­ju­sį Švie­ti­mo įsta­ty­mą, pro­por­cin­gai au­ga vi­sos ša­lies pe­da­go­gų pa­si­prie­ši­ni­mas jam. Tą pa­tvir­ti­na ir tai, kad prie pro­tes­to ak­ci­jos ak­ty­viai pri­si­jun­gė Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nė są­jun­ga (LŠDPS). Pra­ėju­sį mė­ne­sį ša­lies mo­kyk­lo­se ji su­ren­gė įspė­ja­mą­jį strei­ką, o jei Vy­riau­sy­bė ir to­liau ig­no­ruos LŠDPS rei­ka­la­vi­mus bei vengs kon­struk­ty­vaus dia­lo­go, jos va­do­vy­bė pa­skel­bė su­reng­sian­ti vi­suo­ti­nį strei­ką.

Me­la­gin­gi ir pri­mi­ty­vūs pa­gar­sė­ju­sios re­for­mos ša­li­nin­kų  tei­gi­niai, kad len­kai pro­tes­tuo­ja, nes ne­va ne­no­ri mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos ir in­teg­ruo­tis, ne­iš­lai­ko kri­ti­kos. Juk es­mė yra tai, kad  ri­bo­ja­mas mo­ky­mas tau­ti­nių ma­žu­mų kal­bo­mis ir ky­la grės­mė dau­ge­lio mo­kyk­lų eg­zis­ta­vi­mui.  Ir apie tai kal­bė­jo ei­ty­nių bei mi­tin­go da­ly­viai, ku­rie pa­brėž­da­vo, kad pro­tes­tas nė­ra nu­kreip­tas nei prieš lie­tu­vių kal­bą, nei prieš Lie­tu­vą.  Jis yra nu­kreip­tas prieš val­dan­či­ą­ją kon­ser­va­to­rių-li­be­ra­lų ko­a­li­ci­ją, ku­ri sa­vo ne­ap­gal­vo­tais spren­di­mais su­ke­lia ne­rei­ka­lin­gas vi­suo­me­ni­nes ir tau­ti­nes įtam­pas.  Ir  tai taip pat pa­brėž­da­vo kal­bė­to­jai per mi­tin­gą, kal­bė­ję lie­tu­vių, len­kų, ru­sų ir bal­ta­ru­sių kal­bo­mis.

Ne­pavyko dis­kre­di­tuo­ti

Pseu­do­re­for­mos prie­ši­nin­kų pro­tes­to mas­tas, jų ryž­tas ir so­li­da­ri vie­ny­bė ne­abe­jo­ti­nai nu­ste­bi­no Vy­riau­sy­bės pu­sę. To­kią  dau­gia­tūks­tan­ti­nę ma­ni­fes­ta­ci­ją  Ge­di­mi­no mies­tas jau se­niai bu­vo ma­tęs. Apie tai, kad Eu­ro­pos ša­lys pri­va­lo ne­blo­gin­ti, o ge­rin­ti tau­ti­nių ma­žu­mų si­tu­a­ci­ją, sa­vo­tiš­kai pri­mi­nė  ES him­no „Odė džiaugs­mui” me­lo­di­ja, ku­ri pa­si­ti­ko pro­tes­to ak­ci­jos da­ly­vius V. Ku­dir­kos aikš­tė­je.

Kai ku­rie na­cio­na­lis­tiš­kai nu­si­tei­kę po­li­ti­kai ban­dė už­draus­ti ei­ty­nes, per­kel­ti jų  da­tą, dis­kre­di­tuo­ti jas su­sie­jant su is­to­ri­nė­mis da­to­mis:  Len­ki­jos ul­ti­ma­tu­mo Lie­tu­vai 1938 m., ar są­jun­gi­nio re­fe­ren­du­mo 1991 m., ku­rie vy­ko ko­vo 17-ąją. Gąs­di­no at­vyks­tant ra­di­ka­laus Len­ki­jos jau­ni­mo gru­pes, ga­li­mo­mis riau­šė­mis ar net su­si­rė­mi­mais.

Ta­čiau vi­sa tai bu­vo siū­ta bal­tais siū­lais, o or­ga­ni­za­to­riai - Lie­tu­vos len­kų mo­kyk­lų strei­ko ko­mi­te­tai - pa­si­rū­pi­no, kad pro­tes­to ak­ci­ja vyk­tų ra­miai, tai­kiai ir pa­gal ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus. O da­tą - ko­vo 17-ąją - pa­si­rin­ko dis­kri­mi­na­ci­nio Švie­ti­mo įsta­ty­mo or­ga­ni­za­to­riai, ku­rie prieš me­tus pra­stū­mė ją Sei­me.

Kaip kal­bė­da­mas pa­žy­mė­jo Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­ras Jan Gab­riel Min­ce­vič, „pro­tes­to mar­šas bu­vo su­reng­tas mi­nint į mū­sų nu­tau­ti­ni­mą nu­kreip­to įsta­ty­mo pri­ėmi­mo juo­do­sios da­tos me­ti­nes ir tik tiek”. Iš­juo­kė tuos po­li­ti­kie­rius,  ku­rie siū­lo len­kams iš­vyk­ti iš Lie­tu­vos. „Iš­vyk­ti siū­lo tie, ku­rie pa­tys ne taip se­niai čia at­vy­ko, o mes esa­me na­muo­se ir sa­vo že­mė­je”, - ryž­tin­gai pa­brė­žė  vi­ce­me­ras.

Ben­dras rei­ka­las, ben­dri tiks­lai

Kaip pa­žy­mė­jo Lie­tu­vos len­kų mo­kyk­lų mo­ky­to­jų drau­gi­jos „Ma­cierz Szkol­na” pir­mi­nin­kas Ju­zef  Kviat­kov­ski, tai bu­vo pro­tes­tas gi­nant žmo­gaus oru­mą ir tau­tos gar­bę, nes 60 tūkst. pa­ra­šų ig­no­ra­vi­mas bu­vęs spjū­vis į vei­dą.

Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos Vil­niaus mies­to su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­nin­kė Ri­ta Osi­pa­vi­čiū­tė su pri­pa­ži­ni­mu pa­brė­žė, kad tiek daug žmo­nių V. Ku­dir­kos aikš­tė se­niai ne­bu­vo ma­čiu­si. Pri­mi­nė, kad ka­dai­se švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rui pa­do­va­no­jo au­sų krapš­tu­kus, ta­čiau jie, ma­tyt, mi­nist­ro au­sy­se įstri­go, nes jis ap­skri­tai nie­ko ne­gir­di.  „Re­mia­me jū­sų rei­ka­la­vi­mus. Ne­ga­li­ma skirs­ty­ti žmo­nių ir for­muo­ti prie­šiš­ku­mą”, - sa­kė R. Osi­pa­vi­čiū­tė.

Lie­tu­vos ru­sų mo­kyk­lų  mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė Ela Ka­nai­tė tie­siai pa­reiš­kė, kad Sei­mas pri­va­lo at­šauk­ti dis­kri­mi­na­ci­nį įsta­ty­mą ir gerb­ti tau­ti­nes  ma­žu­mas. „Ban­do­ma su­kir­šin­ti ru­sus ir len­kus, ta­čiau tai ne­pa­vyks. Dėl tei­sin­go rei­ka­lo vi­suo­met bū­si­me kar­tu”, - už­tik­rin­tai pa­brė­žė E. Ka­nai­tė.

Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos pir­mi­nin­kas, eu­ro­par­la­men­ta­ras Val­de­mar To­ma­šev­ski su pa­si­ten­ki­ni­mu pa­žy­mė­jo, kad pro­tes­to ak­ci­jo­je da­ly­va­vo dau­ge­lio tau­ty­bių at­sto­vai, nes juos su­vie­ni­jo ben­dras rei­ka­las ir ben­dras tiks­las. O bū­tent tei­sin­gam rei­ka­lui žmo­nės pri­va­lo su­si­vie­ny­ti. „Tau­ty­bę ga­vo­me iš sa­vo tė­vų, se­ne­lių ir pro­se­ne­lių. Ket­vir­tas Die­vo įsa­ky­mas skel­bia: gerbk sa­vo tė­vą ir mo­ti­ną.  At­si­sa­ky­ti sa­vo šak­nų, tau­ty­bės - tai di­dė­lė nuo­dė­mė. Jei val­dan­tie­ji vers mus tai da­ry­ti,  ši nuo­dė­mė už­guls jų są­ži­nę”, - pa­žy­mė­jo LLRA ly­de­ris.

Ryž­tin­gai pa­brė­žė, kad ne­lei­si­me bū­ti asi­mi­liuo­ja­mi, nes tė­vų že­mė yra mū­sų že­mė, o tė­vų kal­ba - mū­sų kal­ba. “Per šv. Mi­šias Auš­ros Var­tų kop­ly­čio­je ku­ni­gas pa­sa­kė, kad ko­va už len­kų mo­kyk­las - tai ko­va už šven­tą Ro­mos ka­ta­li­kų ti­kė­ji­mą, nes bū­tent len­kų mo­kyk­lo­se 100 proc. vai­kų lan­ko re­li­gi­jos pa­mo­kas”, - pa­žy­mė­jo eu­ro­par­la­men­ta­ras, uo­lus prak­ti­kuo­jan­tis ka­ta­li­kas.

Ei­ty­nės ir mi­tin­gas bu­vo ne tik dau­ge­lio tau­ty­bių at­sto­vų, bet ir įvai­rių kar­tų vie­ny­bės ir so­li­da­ru­mo iš­raiš­ka, mat pro­tes­to ak­ci­jo­je da­ly­va­vo moks­lei­viai, jų tė­vai, se­ne­liai bei anū­kai. Vi­sus su­vie­ni­jo ben­dras rū­pes­tis ir ben­dras rei­ka­las - dėl sa­vo tei­sių ir at­ei­ties rei­kia ko­vo­ti kar­tu bei ryž­tin­gai, ro­dant taip pat tik­rą pi­lie­ti­nę po­zi­ci­ją. Mi­tin­ge  da­ly­va­vo ir 60 as­me­nų Len­ki­jos jau­ni­mo gru­pė.

Prie­šin­gai Lie­tu­vos spau­do­je pa­skleis­tai is­te­ri­jai, len­kų jau­ni­mas el­gė­si kul­tū­rin­gai ir man­da­giai. „At­vy­ko­me pa­rem­ti mū­sų tau­tie­čių ko­vo­je dėl jų tei­sių, ku­rios jiems pri­klau­so. Ža­vi­mės jū­sų or­ga­ni­zuo­tu­mu ir esa­me įsi­ti­ki­nę, kad to­kios ma­si­nės ak­ci­jos tu­ri pras­mę”, - kal­bė­jo Lu­kaš Mo­čyd­lov­ski (Łukasz Moc­zydłow­ski) iš drau­gi­jos “Ne­pri­klau­so­my­bės mar­šas” (“Marsz Nie­pod­ległości”).  Pri­dū­rė, kad dau­giau nei pu­sė gru­pės - gra­žio­sios ly­ties at­sto­vės, ku­rios at­vy­ko į Vil­nių ne siau­tė­ti, o švel­nin­ti  si­tu­a­ci­jos.

Drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Ro­bert Vi­nic­ki (Ro­bert Win­nic­ki) po mi­tin­go iš­da­li­jo žur­na­lis­tams krei­pi­mą­si, ku­ria­me ra­gi­no lie­tu­vius gerb­ti len­kų tei­sę iš­sau­go­ti sa­vo tau­ti­nę ta­pa­ty­bę.

Ma­žiau smur­to

Pro­tes­to ak­ci­jos iš­va­ka­rė­se Auš­ros Var­tų kop­ly­čio­je bu­vo au­ko­ja­mos šv. Mi­šios už len­kų švie­ti­mą ir ra­mią pro­tes­to ak­ci­jos ei­gą. Šv. Mi­šias au­ko­jo vi­ka­ras kun. Ma­rek Bog­da­no­vič. Per pa­moks­lą jis, be ki­ta ko, sa­kė, kad len­kų mo­kyk­lo­se vai­kai jau­čia­si sau­ges­ni, ten ma­žiau smur­to ir ag­re­si­jos, nes mo­ky­to­jai ir auk­lė­to­jai skie­pi­ja vai­kams mei­lę ar­ti­mui, len­kų mo­kyk­lo­se vi­si vai­kai  lan­ko ti­ky­bos pa­mo­kas. „Bū­tų la­bai gai­la, jei bū­tų pra­ras­tas tas il­gus me­tus kur­tas kli­ma­tas”, - kal­bė­jo kunigas.

Rei­kė­tų pa­žy­mė­ti, kad mal­dos da­vė  tei­gia­mų re­zul­ta­tų - šeš­ta­die­nį oras bu­vo tie­siog iš­sva­jo­tas, o Die­vo Ap­vaiz­da lė­mė, kad mi­tin­gas vy­ko ra­miai ir be jo­kių incidentų.

Tvirta tė­vų po­zi­ci­ja

Penk­ta­die­nį LR Sei­mo rū­muo­se vy­ko eu­ro­par­la­men­ta­ro Val­de­ma­ro To­ma­šev­skio spau­dos kon­fe­ren­ci­ja. LLRA ly­de­ris su­kri­ti­ka­vo švie­ti­mo re­for­mą teig­da­mas, kad bent šio­je sri­ty­je Lie­tu­va iki šiol bu­vo tu­rė­ju­si  aukš­tas po­zi­ci­jas, ku­rios pri­ly­go ES stan­dar­tams, ta­čiau val­dan­čių­jų po­li­ti­ka ga­li šį įdir­bį su­griau­ti. „Dėl re­for­mos daug mo­ky­to­jų ne­teks dar­bo, ap­skri­tai ne­be­liks vi­du­ri­nių mo­kyk­lų, o dėl mi­nist­ro Ste­po­na­vi­čiaus tei­gi­nio, kad nė­ra rei­ka­lo, jog vi­si tu­rė­tų vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą, ten­ka tik ap­gai­les­tau­ti”, - pa­žy­mė­jo V. To­ma­šev­ski.

Pro­tes­to ak­ci­jos ko­or­di­na­to­rius Al­bert Nar­voiš pa­žy­mė­jo, kad nau­jas Švie­ti­mo įsta­ty­mas tik dar la­biau pa­ašt­ri­no pro­ble­mas, ku­rios nė­ra spren­džia­mos ir to­dėl tė­vų po­zi­ci­ja lie­ka ne­pa­si­kei­tu­si - liūd­nai pa­gar­sė­jęs įsta­ty­mas tu­ri bū­ti at­šauk­tas.

Lie­tu­vos švie­ti­mo pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas Aud­rius Jur­ge­le­vi­čius pa­brė­žė, kad prof­są­jun­gi­nin­kai su­pran­ta ir re­mia sa­vo ko­le­gas iš tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų, nes pa­gal LR Kon­sti­tu­ci­jos 45 straips­nį jos tu­ri tei­sę sa­va­ran­kiš­kai spręs­ti švie­ti­mo klau­si­mus. Be to, daug pos­tu­latų su­tam­pa su tais, ku­riuos ke­lia pro­fe­si­nė są­jun­ga. A. Jur­ge­le­vi­čius ne­slė­pė pa­si­pik­ti­ni­mo ir ka­te­go­riš­kai at­me­tė kal­ti­ni­mus, kad ei­ty­nės  bu­vo spe­cia­liai su­pla­nuo­tos ko­vo 17-ąją, t. y. Len­ki­jos ul­ti­ma­tu­mo Lie­tu­vai die­ną. “Tai - po­li­ti­kie­rių ir  ži­niask­lai­dos prie­mo­nių ban­dy­mas su­kir­šin­ti tau­tas. Ki­taip nei pro­vo­ka­ci­ja ne­ga­liu to pa­va­din­ti”, - pa­sa­kė Lie­tu­vos švie­ti­mo pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­kas.

Di­džiau­sia ak­ci­ja

Šeš­ta­die­nio ei­ty­nės cen­tri­ne sos­ti­nės gat­ve ir mi­tin­gas V. Ku­dir­kos aikš­tė­je bu­vo di­džiau­sia len­kų ben­druo­me­nės or­ga­ni­zuo­ta pro­tes­to ak­ci­ja po Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Svar­bus ir es­mi­nis yra fak­tas, kad ak­ci­jo­je da­ly­va­vo ne tik tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vai, bet at­vi­rai pe­tys pe­tin žy­gia­vo kar­tu ir lie­tu­viai. Be to, ak­ci­ja vy­ko la­bai sklan­džiai, or­ga­ni­zuo­tai ir kul­tū­rin­gai. Tvar­kos pa­lai­ky­mo tar­ny­bos  fak­tiš­kai ne­tu­rė­jo kiš­tis, o kiem­sar­giai ir­gi ne­tu­rė­jo dar­bo, nes pro­tes­tuo­to­jai ne­pa­li­ko po sa­vęs jo­kių pėd­sa­kų,  jo­kių po­pie­rė­lių.  Ne­abe­jo­ti­nai - tai di­džiu­lė or­ga­ni­za­to­rių sėk­mė: Lie­tu­vos len­kų mo­kyk­lų strei­ko ko­mi­te­tų, ku­rie su­kvie­tė tė­vus, mo­ky­to­jus ir mo­ki­nius da­ly­vau­ti ma­ni­fes­ta­ci­jo­je. Ta­čiau di­džiau­sia or­ga­ni­za­ci­nė naš­ta bu­vo už­gu­lu­si Lie­tu­vos len­kų mo­ky­to­jų drau­gi­ją “Ma­cierz Szkol­na”  ir Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ją. Šios or­ga­ni­za­ci­jos pui­kiai su­si­tvar­kė ir aki­vaiz­džiai įro­dė, kad tu­ri di­džiu­lį po­ten­cia­lą, o ei­ty­nių mas­tas ir jo ei­ga pra­no­ko vi­sus lū­kes­čius. Ir ačiū Die­vui!

Zyg­munt Žda­no­vič