Panevėžio priemiestyje esančios gimnazijos moksleiviai diskutuoja, kokių neformaliojo ugdymo užsiėmimų jiems trūksta, kaip pedagogai turėtų juos sudominti.
„Buvo anksčiau kartingistų būrelis, bet girdėjau, kad dabar jį perkėlė į kitą vietą, nes nėra patalpų“, – teigė Panevėžio rajono Velžio gimnazijos moksleivis Rimvydas Chmieliauskas.
„Mokiniai, kurie gyvena toliau nuo mokyklų, turi važinėti, tad tiesiog tėveliams neužtenka pinigų finansuoti“, – pastebi Panevėžio rajono Velžio gimnazijos moksleivis Tadas Kaminskas.
Gimnazijos pedagogai sako, kad daugiausiai moksleivių lanko sporto, dailės, drožybos būrelius, tačiau vakare jų lankyti neturi galimybės.
„Didžiulis minusas, kad esame rajone. Daugiau nei pusė mokinių yra išvežami ir jiems nėra galimybės lankyti tuos vakarinius būrelius“, – kalbėjo Velžio gimnazijos mokytoja Jurgita Kuprinskienė.
Panevėžio rajono savivaldybės specialistai sako manantys, kad rajone papildomai ugdoma daugiau nei pusė moksleivių. Tačiau iki šiol neskaičiuota, kur ir ką jie lanko.
„Mes turime muzikos mokyklą, mokinių kūrybos ir sporto centrą. Juos lankantys vaikai yra sąrašiniai, juos mes gerai matome. Tai, kas vyksta kitose organizacijoje ar įstaigose, sakykime, kultūros centruose, nevyriausybinėse organizacijose, bendruomenėse, klubuose, mes nežinome. Ne jie net neprivalo savivaldybei teikti ataskaitų“, – pastebi Panevėžio rajono savivaldybės Pasirenkamojo vaikų švietimo specialistė Loreta Kubiliūnienė.
Lietuvoje tik apie dvidešimt procentų moksleivių lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Prabilti apie tai Panevėžio, Anykščių, Klaipėdos rajonų bei Panevėžio miesto savivaldybes privertė dalyvavimas projekte, per kurį ir bus sukurtos neformaliojo moksleivių ugdymo programos, parengta jų įgyvendinimo metodika bei informacinė sistema.
„Jeigu mokinys ateina į būrelį ir jis registruojasi informacinėje sistemoje, tai visi mato, kad šitas vaikas jau užsiregistravęs į tam tikrą veiklą ir ji yra finansuojama. Jei vaikas sumanytų eiti į dar vieną būrelį, tai tokiu atveju finansuojamas tik vienas būrelis, vienas krepšelis. Tad jeigu jis nori eiti į kitą būrelį, turėtų pagalvoti ir pasirinkti prioritetą“, – aiškino projekto atstovas komunikacijai Anatolijus Jakimovas.
Projektas keturiose savivaldybėse tęsis dvejus metus, po to parengta metodika bus pritaikyta visose šalies mokyklose.
Zina Paškevičienė
LTV „Panorama“
