Kreipimasis išsiųstas šalies prezidentei, premjerui, Seimo pirmininkei, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkei bei švietimo ir mokslo ministrui. Kreipimesi, kurį pasirašė Šalčininkų rajono lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkė Renata Cytacka, Vilniaus rajono lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkas Jaroslavas Tamašunas bei Trakų rajono tautinių mažumų mokyklų gynimo komiteto pirmininkas Mečislav Plavskij, atkreipiamas dėmesys į prastėjančią lenkų švietimo Lietuvoje būklę.

„Mes, lenkų mokyklų mokinių tėvai, esame labai susirūpinę dėl lenkų švietimo Lietuvoje būklės. Konstatuojame, kad iki šiol neatsižvelgta į tai, kad per 60 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių raštu kreipėsi į prezidentę, Seimo pirmininkę, ministrą pirmininką, švietimo ir mokslo ministrą, rengė protesto akcijas, surengė streikus mokyklose stengdamiesi atkreipti visų atsakingų Lietuvos institucijų ir valdžios atstovų dėmesį į Švietimo įstatymo nuostatas, bloginančias tautinių mažumų švietimo būklę ir siaurinančias teises bei į neadekvatų valstybės pasiruošimą vykdyti tokias žiaurias vaikų atžvilgiu švietimo reformas", - rašoma kreipimesi.

Tėvai skundžiasi, kad švietimo reformai visiškai nepasiruošta.

„Mūsų nuomone, nesilaikyta konstitucinio teisinės valstybės principo teisės aktų leidybai keliamų reikalavimų, t.y. kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, kad teisinis reguliavimas būtų santykinai stabilus. Mums, mūsų vaikams ir mokykloms nebuvo sudarytos sąlygos taikyti įstatymo naująją redakciją, iki šiol nėra išsamių programų, mokyklos neturi nei vadovėlių, nei mokymo priemonių. Sistema yra visiškai neparuošta", - skundžiasi tėvai.

Tėvų nuomone, nepagalvoti ir iš viršaus primetami pakeitimai diskriminuoja lenkų mokinius.

„Vykdomos švietimo sistemos pertvarkos ir didinamas valstybinės kalbos mokymo intensyvumas ir reikalavimai tautinių mažumų mokyklose - tai turi būti daroma nuosekliai ir laipsniškai, suteikiant galimybes prie pasikeitusių sąlygų prisitaikyti tiek mokiniams, tiek mokytojams. Vykstant reformai valstybė, glaudžiai bendradarbiaudama su mokyklų vadovais, mokytojų ir moksleivių tėvų organizacijomis, privalo stebėti ir vertinti suteikiamo išsilavinimo kokybę, Deja, tai nėra daroma. Galima egzaminuoti vaikus tik pagal tą programą, pagal kurią jie mokėsi nuo 1 iki 12 klasės. Per dvejus metus (nuo 11 iki 12 klasės) mūsų vaikai negali sulyginti savo valstybinės kalbos žinių su savo kolegomis iš lietuvių mokyklų. Tai yra absurdiška. Ne vienas žmogus yra ne kartą girdėjęs iš pareigūnų, pradedant nuo švietimo ministro iki specialisto, kad neva mūsų vaikai neprivalo mokytis 11 ir 12 klasėse bei po to stoti į universitetus, nes užima lietuvių vietas. Tai yra žiauri diskriminacija, kurią veiksmais patvirtina valdininkai", - teigia tėvai.

Lenkų mokinių tėvai išdėsto priežastis, dėl kurių, jų nuomone, negalima suvienodinti lietuvių kalbos egzamino mokiniams, kuriems ši kalba yra gimtoji, ir vaikams, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji.

„Švietimo ir mokslo ministerija, valstybės institucijos ir švietimo įstaigos privalo užtikrinti vienodas sąlygas, sudarydamos mokymosi programas, nustatydamos pamokų valandų skaičių, vertindamos žinias, priimdamos asmenis į profesinio mokymo įstaigas, aukštesniąsias, aukštąsias mokyklas. Mūsų vaikai nuo 1 iki 10 klasės mokėsi pagal valstybinės kalbos mokymo programą, skirtą tautinių mažumų mokykloms, o tai reiškia, kad kalbos jie mokėsi skirtingai nei mokiniai, lankantys mokyklas lietuvių mokomąja kalba. Taigi skirtingo reguliavimo pateisinimas turi būti vertinamas būtent skirtingų galimybių pasirengti egzaminui, o ne faktiškai turimų nevienodų žinių pagrindu. Šiuo metu iškreipta yra pati egzamino paskirtis – objektyviai patikrinti ir įvertinti mokinių žinias. Jog lietuvių kalba ir tautinių mažumų kalba besimokančių mokinių grupės per pastaruosius 12 metų turėjo skirtingą lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių, bei tuo, jog dėl to šių mokinių lietuvių kalbos žinios labai skiriasi. Nėra tinkamų programų mokytojams, nėra paruošti atitinkami vadovėliai, o tie, kurie šiuo metu yra rinkoje, visiškai neatitinka mokymo proceso. Švietimo ir mokslo ministerija žada paruošti vadovėlius tik nuo 2016 m. O ką daryti mūsų vaikams dabar? Pagrindinis skirtumas: vaikas turi vieną gimtąją kalbą ir iš esmės negalima vienodai egzaminuoti tautinių mažumų mokyklų mokinių ir mokyklų lietuvių mokomąja kalba mokinių", - mano tėvai.

Lenkų mokyklų mokinių tėvų nuomone, netoleruotina yra situacija, kuomet teisinė bazė yra keičiama visiškai nepasiruošus, o ją įgyvendinančios priemonės yra rengiamos ne prieš, o jau po įstatymų pasikeitimo.

„Šiuo metu Lietuvos valstybės institucijos ir švietimo įstaigos dar nesugeba užtikrinti vienodų sąlygų atskiroms subjektų grupėms. Tautinių mažumų kalba besimokantys moksleiviai per pastaruosius 12 metų turėjo kur kas mažiau lietuvių kalbos ir literatūros pamokų (818 pamokų skirtumas). Taip parodė 2012 m. bandomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino tyrimas. Metodinėje priemonėje bus pateikta kalbos ugdymo užduočių žaidimų forma ir veiklų, kurias mokytojai galės panaudoti ugdymo procese. Užduotys aprėps klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo pradmenų ugdymą. Bus pateiktos nuorodos į internetinius garso, vaizdo įrašus. 2015 m. pradžioje ši priemonė pasieks mokyklas, taip pat planuojami kvalifikacijos kursai mokytojams. Tik planuojami? Iki 2016 metų planuojama parengti naują vadovėlį 1-2 kl., skirtą mokiniams, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos. Iki šių metų dar nėra parengtos metodinės priemonės mokytojams, dirbantiems tautinių mažumų mokyklų 1-2 klasėse, kuriose turi būti pateikti metodiniai, didaktiniai nurodymai, patarimai, kaip dvikalbystės sąlygomis ugdyti skirtingų gebėjimų ir kalbinės patirties mokinius, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, kurie praktiškai nemoka lietuvių kalbos", - rašo tėvai ir priduria, kad „valstybės privalo sudaryti galimybes tautinių mažumų atstovams mokytis savo gimtosios kalbos".