1953 metai – šios mokymo įstaigos įkūrimo metai. Vilniaus Olandų gatvėje tuometinio Vilniaus žemės ūkio mechanizacijos technikumo pastate buvo leista suformuoti dvi moksleivių grupes dėstomąja lenkų kalba. Tai buvo 30 būsimų agronomų (augalų veisimas) ir 30 zootechnikų (gyvulių priežiūra) grupės. Tokia Vilniaus agrozootechnikumo pradžia. 1953–1955 m. direktoriaus pareigas ėjo Grigorijus Kutylovskis, kartu vadovavęs ir Žemės ūkio mechanizacijos technikumui. Agrozootechnikumo ugdytinių mokymosi trukmė buvo 3,5 metų. Kad mokiniai turėtų sąlygas įsigyti praktinės veiklos įgūdžių, po dvejų metų teorinių užsiėmimų Agrozootechnikumas perkeltas į Buivydiškes, į buvusius Pliaterių šeimos atstovo dvaro pastatus. Šalia dvaro buvo apie 200 hektarų dirbamos žemės ir ūkiniai pastatai: tvartas, kiaulidė, sandėlis įrankiams ir žemės ūkio technikai laikyti.
Kiekvienų metų rugsėjį į technikumą buvo priimama mokytis po 60 mokinių: 30 agronomijos ir 30 zootechnikos sričių būsimųjų specialistų. Mokiniai privalėjo įsigyti ne tik profesiją, bet ir vidurinį išsilavinimą. Keturias dienas per savaitę (pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais) vyko po 8 valandas užsiėmimų, o dvi (trečiadieniais ir šeštadieniais) – po 6.
Buivydiškėse Agrozootechnikumui vadovavo (1955–1959 m.) direktorius Mieczysław Witold Masandowicz, kuriam 1959 m. buvo pasiūlyta įstoti į komunistų partiją. Jam atsisakius (pasak jo „nesijautė tam pasirgęs“), buvo perkeltas eiti zootechnikos dalykų mokytojo pareigas. Technikumo direktoriumi paskirtas rusas Vasilij Mitrochin, buvęs Lietuvos komunistų partijos centro komiteto darbuotojas.
Jo iniciatyva 1962 m., Buivydiškėse pastatytas naujas pastatas, kuriame galėjo mokytis 600 moksleivių. Tuometinė respublikos valdžia nusprendė jame įkurdinti tris technikos mokyklas: agronomijos mokyklą iš Vilniaus, veterinarijos mokyklą iš Baltosios Vokės ir zootechnikos mokyklą iš Verkių. Vilniaus agrozootechnikumas dėstomąja lenkų kalba buvo perkeltas į Baltąją Vokę, į buvusius grafo Vlodzimiežo Lenskio dvaro rūmus, kurių pastatus būtinai reikėjo renovuoti.
Direktoriaus V. Mitrochino rūpesčiu pradėtas statyti naujas technikumo pastatas Baltojoje Vokėje. Tai buvo tipinis septynmetės mokyklos projektas. Statybos baigtos 1965 m. Kad patalpos atitiktų žemės ūkio technikumo poreikius, iš dalies jos buvo modernizuotos: įsteigta agrochemijos laboratorija ir žemės ūkio mechanizacijos, gyvulių anatomijos specializuoti kabinetai ir kt.
Taip pat prie Agrozootechnikumo buvo prijungti keli tūkstančiai hektarų kaimyninių kolūkių žemių. Keli šimtai hektarų skirti daržovėms auginti, apie 100 hektarų bulvėms, įrengtos ganyklos. Buvo pastatyti ir tvartai, kuriuose galima buvo laikyti apie 1000 bekonų ir kelis šimtus karvių.
1967 m. V. Mitrochinas išėjo į pensją. Agrozootechnikumui vadovauti trejiems metams paskirtas šio technikumo agronomijos specialybės pirmosios laidos (1957 m.) absolventas Ryšardas Stanišas, anksčiau ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas. 1970 m. R. Stanišas pradėjo dirbti Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos pirmininku, technikumo direktoriumi tapo Edvard Vojciechovski.
Po trejų metų jį pakeitė Anicetas Brodavskis, Kauno žemės ūkio akademijos (dabar universitetas) absolventas, prieš tai dirbęs inžinieriumi Vilniaus rajono žemės ūkio administracijoje. Technikumo direktoriaus pareigas ėjo 17 metų. Jam vadovaujant ypač suklestėjo žemės ūkio veikla, ūkiui priklausė apie 4500 hektarų dirbamos žemės ir pievų, pastatytas pieno kompleksas 1200 galvijų.
1970 m. prisidėjo dar viena studijų programa – technikumas pradėjo rengti žemės ūkio mechanizacijos programos specialistus (suteikiama techniko-mechaniko kvalifikacija). 1975 m. pakeistas agrozootechnikumo pavadinimas į Vilniaus tarybinį ūkį-technikumą. Į Žemės ūkio mechanizacijos skyrių buvo leidžiama priimti dvi moksleivių grupes po 30 asmenų, todėl ugdytinių skaičius padidėjo iki 450. 1988 m. mechanizacijos skyriaus moksleiviams mokyti prie pagrindinio mokyklos pastato buvo pastatytas priestatas.
1989 m. direktorius A. Brodavskis buvo išrinktas tuometinės SSRS liaudies deputatu, tapo vienu iš 42 Lietuvos Respublikos deputatų 1500 Sovietų Sąjungos parlamente. Netrukus jis tapo ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos pirmininku. Vilniaus tarybinio ūkio-technikumo direktoriaus pareigas vienus metus ėjo direktoriaus pavaduotoja gamybai Alina Komar.
Po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybės atkūrimą įvyko daug reikšmingų pokyčių ekonomikos, švietimo ir kitose srityse. Buvo grįžtama prie prieškario tradicijų steigti aukštesniąsias mokyklas. Jos buvo sukurtos reorganizuojant technikumus. Tuo metu buvo dvi galimybės: tapti profesinėmis mokyklomis arba aukštesniojo mokslo švietimo įstaigomis (asmenys, baigę vidurines mokyklas, įsigydavo profesinį ir nebaigtą aukštąjį išsilavinimą). Tokioms mokykloms buvo keliami reikalavimai: turėti užtektinai pedagoginių darbuotojų, mokymo priemonių, visi dalykai turėjo būti dėstomi valstybine lietuvių kalba. Technikumas Baltojoje Vokėje buvo pertvarkytas į Vilniaus žemės ūkio mokyklą (VAŽŪM). Vis tiktai 1991 m. išimties tvarka mokyklai buvo suteiktas aukštesniosios mokyklos statusas. Taip pat leista priimti tam tikrą skaičių mokinių, baigusių pagrindines mokyklas.
Vanda Jarmolkovič
