Atvykusius į konferenciją pasveikino projekto kuratorė, LLS Šalčininkų skyriaus pirmininko pavaduotoja Andžela Dailidko, pabrėždama, kad konferencijos tikslas – kurti patrauklią, šiuolaikišką ir konkurencingą lenkų mokyklą.

Vaisingo darbo ir turiningų diskusijų pedagogams linkėjo Lietuvos lenkų sąjungos Šalčininkų skyriaus pirmininko pavaduotojas ir Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski.

Pirmoji pranešėja – Jašiūnų M. Balinskio gimnazijos pradinių klasių mokytoja Aneta Michalkevič, kalbėjusi apie mokinių sudominimą taikant įvairias programas, informacines technologijas. Ši gimnazija plačiai naudojasi Lenkijos vadovėliais, tačiau kartu didelį dėmesį skiria edukacinių platformų naudojimui, pavyzdžiui, „Vedliai“, „Genially“, „Wordwall“, „Classroomscreen“, „Emapomokos“. Daugiausia dėmesio mokytoja skyrė interneto svetainei gwo.pl, kuria pati sėkmingai naudojasi ir ragina kitus mokytojus taip pat pasidomėti.

Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos mokytoja Lilija Kutyš kalbėjo apie mokyklos vaidmenį puoselėjant tautinę tapatybę, apie patriotinio ugdymo programų svarbą. Analizuodama vadovėlius, pedagogė pabrėžė, kad juose nėra per daug tokių temų, todėl mokytojai turi siūlyti mokiniams papildomą literatūrą skaitymui.

Geras lenkų kalbos mokymo praktikas pristatė Eišiškių gimnazijos lenkų kalbos mokytoja Mažena Juchnevič, kalbėjusi apie vaikų ir jaunimo renginius. Mokytoja pabrėžė mokinių ir tėvų įtraukimo į renginių organizavimą reikšmę. Kelionės į Lenkiją yra svarbus aspektas lavinant kalbėjimą lenkų kalba ir plečiant vaikų bei paauglių istorijos žinias.

Savotiškas mokinių patriotinio ugdymo, dalyvaujant renginiuose, temos pratęsimas buvo Kalesninkų L. Narbuto gimnazijos mokytojų Zitos Jurgelevič ir Boženos Piaskovskos pranešimas, kuriame jos skyrė dėmesį regioniniam švietimui. Patriotinio ugdymo pagrindu mokykla pasirinko savo Mažąją Tėvynę, įgyvendindama projektus, susijusius su Kalesninkų seniūnijos kaimų etimologija, tvarkydama Armijos Krajovos karių kapus, dalyvaudama renginiuose, skirtuose mokyklos globėjo Liudviko Narbuto atminimui.

Rimta šiuolaikinio jaunimo problema – nenoras skaityti. Kaip sudominti juos literatūra, ypatingai programine, kalbėjo Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnazijos mokytoja Aleksandra Bojarun. Pranešėja pasiūlė kolegėms išradingą būdą. Koks jis? Pedagogė pastebėjo, kad mokiniai mieliau skaito ir įsimena perskaitytas knygas, kai tai daro ne mokykloje. Pavyzdžiui, jis pasiūlė skaityti „Pan Tadeusz“ Vilkiškių dvare, „Chłopi“ – Baltosios Vokės kraštotyros muziejuje, o Rūdninkų bibliotekoje -– Wyspianskio „Wesele“. Jos mokinių atveju tai ne tik teigiamai paveikė įsimenant turinį, bet ir sustiprino mokinių tarpusavio ryšius.

Atskira konferencijos tema – Šalčininkų rajono švietimo įstaigų bendradarbiavimas. Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnazijos direktorė Mirena Šostak ir Butrimonių A. Krepštul gimnazijos direktorė Teresa Savel pastebėjo, kad bendradarbiavimo trūksta ir reikėtų jį plėtoti. Geru pavyzdžiu pasidalino Butrimonių A. Krepštul gimnazijos lituanistė Rasytė Matulevičienė, pristatydama keturių mokyklų septynerių metų patirtį, kurios pagrindas – susitikimai ir gerosios patirties sklaida. Nuo 2017 metų tokių susitikimų metu parengta ir pristatyta daugiau negu 60 pranešimų, kurie, be abejonės, buvo panaudoti susibičiuliavusių įstaigų darbe.

Svarbus Šalčininkų rajono lenkų mokyklų konkurencingumo aspektas – valstybinės lietuvių kalbos mokymo lygis. Turgelių P. K. Bžostovskio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Diana Jelmakaitė kalbėjo apie taip, kaip sudominti mokinius mokytis lietuvių kalbos ne tik pamokų metu. Be tradicinių pamokų mokytoja organizuoja valstybinių švenčių minėjimus. Užuot rengusi koncertus ji pasirinko spektaklius, statomus pagal lietuvių autorių kūrinius. Jos nuomone, čia svarbūs ne vaidybos gebėjimai, o geresnis literatūros įsisavinimas, žodyno turtinimas, bendravimas, tačiau svarbiausia, kad valstybinių švenčių minėjimas netaptų formalumu. Žinoma, tai sudėtingesnis renginio organizavimo būdas, tačiau efektyvesnis ir įdomesnis ir mokytojui, ir mokiniams.

Lietuvių kalbos mokymo temą tęsė Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos mokytojos Jolanta Kodienė ir Marina Raudonienė, kurių užduotis – nelietuviškose šeimose augančių vaikų kalbos barjero pašalinimas. Tokio darbo sėkmė priklauso nuo mokytojo išradingumo ir fantazijos. Apie tautinės tapatybės ugdymą ikimokykliniame amžiuje kalbėjo Šalčininkų lopšelio – darželio „Pasaka“ pedagogė Julija Andruškevič.

Po visų pranešimų konferencijos dalyviai dirbo grupėse ir aptarė nerimą keliančias temas. Tikimasi, kad šioje konferencijoje dalyvavę mokytojai pasisems vertingų žinių, įkvėpimo ir gerų įspūdžių, kuriuos panaudos kasdieniame darbe.

www.salcininkai.lt