Į būsimų specialistų ruošimą daugiau įsitrauks ir darbdavių bei regionų plėtros tarybų atstovai – jiems užtikrinamos dar platesnės galimybės prisidėti prie mokinių priėmimo planavimo. Tai leis sparčiau reaguoti į pokyčius darbo rinkoje, atsižvelgti į regionų poreikius bei paskatinti profesinių mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimą.
Tokias Profesinio mokymo įstatymo pataisas šiandien priėmė Seimas.
„Šių pokyčių reikėjo jau seniai – socialinių partnerių įtraukimas į specialistų planavimo procesą padės geriau atliepti darbo rinkos, ypač kiekvieno regiono poreikius. Iki šiol Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priėmimą planuodavo centralizuotai, remdamasi žmogiškųjų išteklių stebėsenos duomenimis. Šiemet įvestas papildomas – profesinių mokyklų absolventų įsidarbinamumo – kriterijus, tačiau akivaizdu, kad geriausiai regiono bei būsimų specialistų poreikį, susijusį su darbo vietų plėtra, investicijomis, žino to regiono verslo, plėtros tarybų atstovai. Įstatymo pataisomis didinamas profesinio mokymo įstaigų savarankiškumas. Bus kryptingai planuojamos valstybės finansuojamos vietos – profesinių mokyklų tarybos galės pačios nusistatyti, kiek mokinių priimti į konkrečios švietimo srities programas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Keičiant valstybės finansuojamų vietų planavimo ir skyrimo profesinėms mokykloms modelį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jas tvirtins tik pagal regioną ir švietimo sritis – atsisakoma detalaus centralizuoto planavimo papildomai pagal profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas bei kvalifikacijas. Taip buvo daroma iki šiol, kiekvienai profesinei mokyklai nustatant valstybės finansuojamų vietų skaičių konkrečioje švietimo srityje pagal konkrečias kvalifikacijas.
Supaprastinus profesinio mokymo planavimo modelį, Vyriausybė numatys tik bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal švietimo sritis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį skaičių pagal švietimo sritis paskirstys regionams. Taip kiekviena profesinė mokykla galės pati susidaryti planą, kiek ir į kokias vykdomas programas numato priimti mokinių, atsižvelgiant į savo priėmimo pajėgumus.
Padidėjęs regionų savarankiškumas leis sustiprinti darbdavių vaidmenį planuojant būsimų specialistų rengimą. Sprendimus, kiek mokinių priimti į tam tikras profesinio mokymo programas, priims profesinių mokyklų tarybos, kuriose daugiau nei pusė narių – 5 iš 9 – atstovauja darbdaviams bei regiono plėtros taryboms. Darbdaviai galės tiesiogiai dalyvauti formuojant profesinio mokymo pasiūlą darbo rinkai, atsižvelgiant į verslo poreikius, profesinėms mokykloms teikti užsakymus dėl reikiamų specialistų parengimo.
Taip darbdaviai galės užsitikrinti, jog profesinėse mokyklose bus ruošiami būtent trūkstamų kvalifikacijų darbuotojai. Numatoma, kad paprastesnis profesinio mokymo planavimo modelis padės gerinti ir profesinio mokymo absolventų įsidarbinamumo rodiklius, mažinti mokymąsi nutraukusių mokinių skaičių.
Tikimasi, kad šie pokyčiai padės pasiekti norimą rodiklį: iki 2025 m. užtikrinti, kad 80 proc. 20–34 metų asmenų, prieš 1–3 metus gavusių profesinio mokymo diplomą kartu su viduriniu išsilavinimu arba po to, kai įgijo vidurinį išsilavinimą, įsidarbintų. Šiuo metu tokių asmenų Lietuvoje yra apie 70 proc.
ŠMSM inf.
