Seimo priimtose Švietimo įstatymo pataisose įtvirtinti privalomi nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai 4 ir 8 klasėse, o 10 (II gimnazijos) klasėje – privalomas pagrindinis pasiekimų patikrinimas.
Priimtomis pataisomis nutarta atsisakyti patikrinimų 6 klasėje. Pagal naujas nuostatas, nuo 2024−2025 mokslo metų šie mokinių pasiekimų patikrinimai taps visuotini 4 klasėje, kai jie baigia pradinio ugdymo programą, ir 8 klasėje, kai mokiniai baigia pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį.
Mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu, bus teikiama pagalba. Tam yra suplanuotos ir papildomos lėšos 2023 m. biudžete.
Iki šiol nacionaliniai pasiekimų patikrinimai nebuvo privalomi, tačiau juose dalyvauja apie 96,4 proc. mokinių visose šalies bendrojo ugdymo įstaigose.
Bazinės žinios ir kompetencijos reikalingos visiems mokiniams
Pagrindinis išsilavinimas bus įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, t. y. bent 4 balais. Ši nuostata bus pradėta taikyti 2025 m. baigiantiems dešimtą / II gimnazijos klasę.
Pirmieji pokyčių naudą pajus ir daugiau pagalbos sulauks dabartiniai aštuntokai. Šiais mokslo metais iš nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo surinkę keturis ir mažiau balų, šie mokiniai nuo 2023 m. rugsėjo, jau būdami devintokai, sulauks papildomų konsultacijų. Būdami dešimtokais, 2025 m. pavasarį jie laikytų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP). Tam, kad baigtų pagrindinį ugdymą (10 klasių), jiems reikės patikrinimo metu pasiekti bent slenkstinį lygį, t. y., gauti bent 4 balus.
Nepasiekę šio žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę susistiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra. Mokiniams taip pat galės būti siūloma kartoti 10-ąją / II gimnazijos klasės kursą gimnazijoje.
Šis reikalavimas pagrindiniam išsilavinimui įgyti yra taikomas visiems, pasirinkusiems tęsti mokslus gimnazijoje ir profesinėje mokykloje.
Taiklesnė švietimo pagalba
Pagal naujas Švietimo įstatymo nuostatas, Vaiko gerovės komisijai atlikus pirminį mokinių ugdymosi poreikių vertinimą, mokiniui būtų galima iš karto skirti reikalingą švietimo pagalbą. Šios nuostatos keitimas leis mokyklos vadovui priimti sprendimus nelaukiant, kol mokinys bus įvertintas savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.
Pakeitimais taip pat sutarta įtvirtinti mokinių teisę į akademines atostogas, po kurių jie galės tęsti mokymąsi. Tai leis mokiniams, sergantiems sudėtingomis lėtinėmis, onkologinėmis ar kitomis ligomis, dėl nėštumo ar gimdymo atostogų laikinai sustabdyti savo mokymąsi ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, sėkmingai grįžti jį tęsti.
Priimtos pataisos leis daugiau sprendimo galių perduoti savivaldybėms. Sutarta, kad ministerija atsisakys mokyklinių autobusų veiklos reglamentavimo ir ją perduos savivaldybėms reguliuoti.
Už šiuos teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-2240(2) balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 5, susilaikė 18 parlamentarų.
Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inf.
