„Politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos yra numatyta, jog iki 2023 m. pabaigos bent penkiose savivaldybėse ir jų mokyklose bus išbandyti ir įdiegti įtraukiojo ugdymo modeliai ir priemonės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu svarsto tris skirtingus pilotinius įtraukiųjų klasių modelius, kurie būtų diegiami savivaldybėse, sutiksiančiose juos išbandyti savo mokyklose“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.
Pirmasis – visiškos įtraukties – modelis siūlo ugdymą ir švietimo pagalbą mokiniams teikti įprastoje aplinkoje, klasėje. Vadovaujantis šiuo modeliu būtų formuojamos mažesnės nei paprastai klasės. Jose nuolat dirbtų 2–3 suaugusieji: klasės mokytojas, mokytojo padėjėjas ir prie tam tikrų veiklų jungtųsi antrasis klasės mokytojas arba švietimo pagalbos specialistas.
Antrojo, judaus, modelio klasėse tam tikra pagalba, ugdymas mokiniui ar mokiniams gali būti teikiamas ne tik klasėje. Pagalbą, atskirai nuo visos klasės mokiniui ar jų grupelei teiktų antrasis mokytojas ar švietimo pagalbos specialistas, mokytojo padėjėjai.
Atviro arba srauto modelis numato, jog kelios vieną ugdymo programą įgyvendinančios klasės sudarytų vieną srautą. Organizuojant ugdymą, pritaikant programas mokinių srautas galėtų būti skirstomas į grupes ar pogrupius, atsižvelgiant į mokinių mokymosi tikslus. Sraute dirbtų tiek mokytojų, kiek iš jo būtų galima suformuoti klasių. Srautui būtų priskirtas antrasis mokytojas arba švietimo pagalbos specialistas, mokytojo padėjėjai. Priklausomai nuo srauto dydžio bei jame esančių vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais galėtų būti priskirta ir daugiau mokytojų ar švietimo pagalbos specialistų.
Visuose įtraukiųjų klasių modeliuose vaikai, turintys įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių, sudarytų ne daugiau nei penktadalį klasės mokinių.
Pasak I. Gaižiūno, klasių modeliai yra sąlyginiai, jų įgyvendinimas priklausys nuo konkrečios mokyklos ir mokinių poreikių, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų. Mokyklos neprivalės rinktis tik vieno modelio, jos galėtų derinti skirtingus modelius skirtingoms klasėms, programoms.
„Norėčiau akcentuoti, jog tai nėra galutiniai modeliai. Juos dar diskutuosime su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis. Tai pilotiniai modeliai, kuriuos sieksime tobulinti pagal mokyklų rekomendacijas ir taip atrasti tinkamiausių būdų įgyvendinti įtraukties principus visose šalies mokyklose. Kai kurios mokyklos, organizuodamos ugdymą, panašiais modeliais vadovaujasi jau dabar“, – sako I. Gaižiūnas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, rengdamasi įtraukties švietime plėtrai, yra suplanavusi ir kitas papildomas investicijas. 2023–2029 m. laikotarpiu numatyta 136,1 mln. Eur stiprinti bendrojo ugdymo mokyklas įtraukiojo ugdymo srityje. Iš jų preliminariai 2023 m. – 6,2 mln. Eur, 2024 m. – 15,6 mln. Eur. Finansavimas bus skiriamas mokymosi aplinkai ir mokytojams pasirengti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti.
Finansavimas planuojamas siekiant įgyvendinti Švietimo įstatymo nuostatą, kad nuo 2024 m. bendrojo ugdymo mokyklos būtų pasirengusios priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai išreikš tokį pageidavimą.
ŠMSM inf.
