Šios priemonės orientuotos į švietimo sistemos darbuotojų padėties gerinimą, mokymo proceso tobulinimą, efektyvesnį moksleivių ir studentų poreikių bei lūkesčių tenkinimą ir, kaip pasekmė, - bendros švietimo sistemos kokybės pakėlimą į aukštesnį lygį.
Vienas iš "darbiečių" siūlymų - krepšelio įvedimas vaikų neformaliajam ugdymui, leidžiant laisvai pasirinkti neformaliojo ugdymo formą ir instituciją.
Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės, darbo grupės vadovės Audronės Pitrėnienės, šiandien neformaliojo švietimo finansavimas yra skiriamas meno, sporto, techninės kūrybos arba kitoms mokykloms iš savivaldybių biudžetų. Toks finansavimas dažnai yra nepakankamas, todėl tėvų įnašai esti dideli, o tai sumažina vaikų galimybes ugdyti savo gebėjimus. Darbo partijos frakcija siūlo neformaliojo ugdymo krepšelį pririšti ne prie konkrečios mokymo įstaigos, o prie vaiko, t. y. turėdamas tam tikrą sumą savo krepšelyje, vaikas galėtų, pasitaręs su šeima, tuos pinigus nukreipti pasirinktai institucijai, t. y. meno mokyklai, sporto centrui, vaikų klubui ir pan.
"Kokio dydžio galėtų būti toks krepšelis, kol kas kalbėti anksti, todėl prašome ministerijos įvertinti tokios tvarkos įteisinimo galimybę ir apskaičiuoti galimą finansavimą", - sako A. Pitrėnienė.
Darbo partijos frakcija taip pat pasisako už krepšelio didinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikams. Šiuo metu valstybė apmoka 4 vaikų buvimo darželiuose valandas, likusią dalį - savivaldybė ir tėvai. "Darbiečiai" prašo ŠMM pateikti skaičiavimus - kiek lėšų reikėtų numatyti, kad nuo 2015 metų valstybės apmokamas krepšelis būtų padidintas bent viena valanda.
"Padidinus finansavimą ikimokykliniam ugdymui iš valstybės, atsirastų reali galimybė atidaryti daugiau vaikų darželių ar grupių, o tada galėtume kalbėti apie galimybę visiems vaikams lankyti ikimokyklinę įstaigą ir gauti kokybišką ikimokyklinį ugdymą", - teigia A. Pitrėnienė.
Įvertinę šiandienę švietimo sistemos finansavimo situaciją ir realią situaciją ugdymo įstaigose, "darbiečiai" mato poreikį keisti egzistuojančią švietimo sistemos krepšelių sistemą, įvedant ne mokinio, bet klasės krepšelį.
"Egzistuojanti krepšelių sistema nebeatitinka šios dienos situacijos Lietuvoje. Mokinių skaičius kaimo mokyklose, pasienio rajonuose, regionuose mažėja, tačiau nepriklausomai nuo moksleivių skaičiaus mokytojo atlyginimas yra fiksuotas, apskaičiuojant pagal pedagogo kvalifikaciją, kompetenciją, apsigintą kategoriją, pamokų skaičių. Todėl ten, kur vaikų yra mažai, krepšelio pinigų neužtenka, mokyklos susiduria su sunkumais, mokėdamos atlyginimus, įsigydamos mokymo priemones, tobulindamos mokymo bazę. Manome, kad turi būti pradėta diskusija dėl sistemos tobulinimo, o vienas iš pasiūlymų - klasės krepšelio įvedimas arba tikslinių švietimo lėšų skyrimas savivaldybėms", - tvirtina ŠMKK pirmininkė.
Pasak A. Pitrėnienės, švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarkos paprastinimo klausimas jau yra svarstytas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) ir ŠMM. "Šiandien mokyklų ir darželių vadovų kompetencijai vertinti sukurta be galo sudėtinga ir perkrauta sistema: kelių valandų trukmės patikrinimas, pokalbis su specialia komisija, įvertinimo medžiagos sunaikinimas, apeliacijos galimybės nebuvimas. Visa tai leidžia daryti prielaidą, kad norima kažką nuslėpti arba galbūt daryti politinę įtaką. Šiandien jau yra parengtas naujos tvarkos projektas, kuris yra apsvarstytas ŠMKK su profesinių sąjungų ir asociacijų atstovais bei švietimo ministerijos specialistais - telieka projektą patvirtinti ir kuo greičiau įgyvendinti", - sako komiteto vadovė.
Jos nuomone, iki Seimo rudens sesijos pradžios reikėtų įregistruoti Seime Mokslo ir studijų įstatymo pataisų paketą. Anot "darbietės", toks žingsnis būtinai reikalingas, mat dabar galiojančio įstatymo kai kurios nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai.
"Mokslo ir studijų įstatymo pataisų paketas yra reikalingas, ir ministerija jį yra jau paruošusi, todėl mes skatiname švietimo ir mokslo ministrą, kad iki sesijos pradžios projektas būtų įregistruotas ir Seimas bei komitetas galėtu pradėti dirbti", - teigia A. Pitrėnienė.
Remdamasi tuo, kad šiuo metu prie ŠMM esama daug institucijų, kurių paskirtis analizuoti, koordinuoti ir vertinti, Darbo partijos frakcija iškėlė konsolidavimo programos svarbą.
"Nors šiandien švietime lyg ir sukurtos vertinimo, koordinavimo, švietimo politikos formavimo ir kitos sistemos, įsteigtos švietimo institucijos, tačiau tarptautinių tyrimų, brandos egzaminų ir kitų patikrų rezultatai rodo, kad švietimo sistemoje turime nemažai problemų, o veikiančių švietimo institucijų gausa problemų nepašalina. Todėl reikia iš esmės peržiūrėti visų institucijų funkcijas, kad jos nesidubliuotų, supaprastinti jų veiklos mechanizmus, kad konkrečiai mokyklai, visai švietimo sistemai būtų naudinga minėtų institucijų veikla. Mokykloms, švietimo padaliniams savivaldybėse turi būti visiškai aišku, kas kuruoja matematiką, fiziką, angų kalbą ir kitus dalykus. Kas atsako už vadovėlių turinį ir leidybą, į ką kreiptis iškilus problemai savivaldybėse ir t. t. Deja, šiandien taip nėra, šiandien švietime - kaip tame posakyje: "Devynios auklės - vaikas be galvos", - konstatuoja A. Pitrėnienė.
"Darbiečiai" ragina ŠMM išspręsti ir mokymo ekspertų statuso problemą.
"Šiandien susidaro įspūdis, kad kone kiekvienas dirbantis švietimo sistemoje yra kelių sričių konsultantas, bet kas sugalvojęs gali save vadinti švietimo ekspertu, nes susitarimo nėra. Turi būti įteisinta sistema, aprašyta tvarka, kaip tampama švietimo ekspertu, kur, kaip dirbama, numatytos atsakomybės ribos ir pan. Galbūt švietimo ekspertai galėtų įsilieti į švietimo centrų veiklą savivaldybėse ir tiesiogiai talkinti mokykloms, ten dirbantiems jauniems specialistams, švietimo padaliniams savivaldybėse", - teigia A. Pitrėnienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad nederėtų pamiršti nusipelniusių, patyrusių, profesionalių mokytojų, vadovų, kurie šiandien yra sukaupę didelę darbinę patirtį ir sulaukę brandos.
Taip pat Darbo partijos frakcijos kreipimesi į ŠMM raginama sudaryti darbo grupę, kuri imtųsi bendradarbiauti su švietimo profesinėmis sąjungomis dėl tokių klausimų, kaip mokytojų atlyginimų kėlimas, pensijos, mokytojų apsauga ir t. t.
