Šiemet į Klaipėdos universiteto vasaros mokyklą susirinko 40 dalyvių iš 15-os šalių. Tolimiausias geografinis taškas, iš kurio yra atvykę 3 lietuviškų šaknų turintys jaunuoliai – Buenos Airės. Artimiausias... – Klaipėda! Lietuvių kalbos mokosi ir čia apsigyvenę, dirbantys, sukūrę šeimas svetimšaliai. Vasaros mokykla mielai priima visus kitakalbius (beje, tarp jų ir Lietuvos piliečius, – pernai čia sėkmingai mokėsi vienas rusakalbis Klaipėdos moksleivis).
Šiemetėje vasaros mokykloje lietuvių kalbos mokoma keturiose skirtingo lygio grupėse. Turbūt daug kas įsivaizduoja, jog tokiuose kursuose dauguma pradeda nuo ABC. Anaiptol! Apie pusė atvykusiųjų jau kalba lietuviškai ir nori gilinti, tobulinti šias žinias. Kasmet susidaro grupelė studentų, savo universitetuose studijuojančių lituanistiką ar baltistiką; darbas su tokiais vasaros kursantais Klaipėdos universiteto dėstytojams visada būna iššūkis, tačiau labai įdomus, – nes kaskart tenka kurti naujas mokymo programas. Na, o pradedantieji, kurie atvyksta mokėdami tik „Laba diena", „Gerai", „Lietuva", per intensyvų mokymosi mėnesį atranda naują pasaulį, kuris dažnam tampa ilgalaike aistra.
Klaipėdos universitete užsieniečius moko devynios patyrusios lituanistės. Vasaros mokyklos organizatoriai džiaugiasi, kad kasmet būna kursantų, sugrįžtančių antrą, net trečią kartą, – mokytis vis aukštesnio lygio grupėje, įgyvendinti naujų studijų, mokslo ar darbo planų, na ir susitikti su kursuose sutiktais draugais... Taip pat džiugu, kad užsieniečiai, turintys rimtų motyvų mokytis lietuvių kalbos, šalia kitų žinomų šalies lietuvių kalbos vasaros mokyklų, kurios organizuojamos Vilniaus universitete, Kauno Vytauto Didžiojo universitete, aukštai vertina ir Klaipėdos universiteto pedagogų darbą. Kai kurie kursantai per vieną vasarą spėja pasimokyti net dvejuose kursuose, – pavyzdžiui, iš pradžių Vilniuje, paskui Klaipėdoje. „Atvykstame į Klaipėdos universiteto vasaros mokyklą tikrai ne tik dėl jūros", – sako iš Lenkijos, Čekijos, Rusijos ir iš kitų šalių universitetų suvažiavę studentai, jau kalbantys lietuviškai, nusimanantys ne tik apie lietuvių kalbos tarmes, bet ir apie kirčiavimą (!).
Vasaros mokyklos dalyviai mokosi kiekvieną dieną po 4 akademines valandas auditorijose, o popiet ir savaitgaliais dalyvauja kultūriniuose renginiuose, vyksta į ekskursijas; taip užsieniečiai ir susipažįsta su Lietuva, ir įgyja daug kalbos praktikos. Jiems suteikiama puiki galimybė susipažinti ne tik su Vakarų Lietuvos regionu, bet ir su svarbiausiais Lietuvos turistiniais objektais – Vilniumi, Kaunu, Trakais.
Grįžtant prie lietuviškų šaknų, malonu pastebėti, kad tarp besimokančiųjų lietuvių kalbos daugėja užsieniečių, turinčių lietuviško kraujo. Šiemetėje Klaipėdos universiteto vasaros mokykloje tokių yra 8: iš Argentinos, JAV, Kanados, Suomijos. Kad pritrauktų tokius žmones į Lietuvą, didelį darbą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo mainų paramos fondas, kitos institucijos ir, žinoma, lietuvių bendruomenių užsienyje aktyvūs veikėjai.
Taigi, „Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros mokykla 2014" Klaipėdos universitete jau įsibėgėjo. Naujos žinios, nauji (ir seni!) draugai, unikali patirtis, – visu tuo užsieniečiai džiaugsis iki rugpjūčio 14 d. O tada jiems bus iškilmingai įteiktos akademinės baigimo pažymos, – jų diplomai, kuriais galės didžiuotis. Juk jie mokosi tokios archajiškos ir nelengvos kalbos! Ar užsieniečiams labai sudėtinga jos išmokti, – tokį klausimą dažniausiai užduoda vietiniai lietuviai. Daug kas maloniai apstulbsta išgirdę gražiai, laisvai lietuviškai prabylantį kitakalbį. Vasaros mokyklos mokytojams ir organizatoriams tai yra jau įprasta, tačiau kaskart maloniai paglosto ir ausį, ir širdį. Kalbėkime, bendraukime, draugaukime!
Jūratė Derukaitė, KU HMF Kalbų ir kultūrų centro direktorė
