„Šiuo metu Lietuvoje mes turime maždaug apie 6 tūkst. jau ukrainiečių vaikų iki 18 metų. Tas skaičius nuolatos keičiasi. Ir turime apie 1,5 tūkst. jau registruotų mokyklose“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje sakė J. Šiugždinienė.
Ministrės teigimu, į Lietuvą atvykę ukrainiečių vaikai yra registruojami švietimo skyriuose. Pasak jos, kol kas nuo karo bėgantys vaikai ir jų šeimos gali rinktis, ar mokytis lietuviškose, ar tautinių mažumų mokyklose. Visgi, J. Šiugždinienės sako, kad dėl didelio nuo karo bėgančių ukrainiečių vaikų srauto galimybė rinktis ateityje gali būti gana ribota.
„Ateityje, augant skaičiui mokinių, ko gero, išpildyti pageidavimus gali būti ir sudėtinga, ypač kai kuriuose miestuose. Nes, sakykime, jau Kaune Puškino gimnazija jau yra pilnai užsipildžiusi. Tai čia turėsime tokių niuansų, kad nebūtinai galėsime ten, kur norės (užregistruoti – ELTA), kadangi vis tiek turime gana ribotas galimybes“, – atkreipė dėmesį ministrė.
Ministrės teigimu, ukrainiečių vaikams mokyklose visų pirma yra taikomas adaptacinis laikotarpis.
„Nesiekiama pirmą dieną pradėti ugdyti vaikus ar juos kažkaip testuoti. Priklausomai nuo kiekvieno vaiko kiekviena mokykla sprendžia, jie geriausiai mato, kaip vaikas jaučiasi, ar jis jau yra pasirengęs ugdymosi procesui, ar jam reikalingas ilgesnis adaptacinis laikotarpis. Su vaiku yra dirbama ir individualiai“, – sakė J. Šiugždinienė.
„Jeigu vaikų yra daugiau ir tai yra lietuvių mokykla, gali būti sudaroma išlyginamoji klasė. Jeigu yra keletas vaikų, jie yra integruojami į lietuvių klases“, – taip pat pažymėjo ji.
Ministrės teigimu, siekiama, kad mokyklose tiek lietuvių, tiek tautinių mažumų kalba būtų pradėta dėstyti ukrainiečių kalba, kurią dėstytų iš Ukrainos į Lietuvą dėl karo pasitraukę pedagogai.
„Tai yra antroji kalba ir šiuo metu mes turime užsiregistravusių nemažai mokytojų ir kaip tik šiandieną Vyriausybėje svarstysime nutarimo projekto pakeitimą, kuriuo mes teikiame siūlymą, kad šioje sudėtingoje karo situacijoje, ekstremalioje situacijoje, būtų galimybė ukrainiečių mokytojams įsidarbinti dirbti mokytojais be lietuvių kalbos mokėjimo tam tikram labai konkrečiam terminui, tai yra dveji metai“, – informavo ji.
J. Šiugdžinienė akcentuoja, kad taip pat yra labai skatinamas sekmadieninių mokyklų steigimasis, kuriose būtų puoselėjama ukrainiečių kalba ir tradicijos. Taip pat, pasak jos, jau planuojamos vasaros stovyklos, kuriose užsiėmimai vaikytų ukrainiečių kalba.
Ministrė atkreipia dėmesį, kad bus skiriamas dėmesys ir suaugusiųjų ukrainiečių lietuvių kalbos mokymui.
„Esame paprašę papildomo finansavimo suaugusiųjų mokymui, laukiame sprendimo ir būsime pasirengę pradėti suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymą plačiai Lietuvoje“, – sakė J. Šiugždinienė.
J. Šiugždinienė taip pat pažymi, kad aukštosios mokyklos jau yra pasirengusios priimti ukrainiečius studentus.
„Kalbamės ir dėl finansavimo, ir dėl procedūrų. Čia turime klausimus, kaip į kokias programas galima integruoti. Ne visais atvejais turime programų anglų kalba, kurios yra reikalingos arba į kurias norėtų prisijungti ukrainiečių studentai. Tai žiūrėsime, ką galime geriausio pasiūlyti“, – sakė ji.
