„Remiantis turimais duomenimis, ugdymo įstaigose fiksuojama daugiausia COVID-19 ligos protrūkių, lyginant su kitomis sritimis, tačiau, epidemiologų vertinimu, situacija jose tiesiog atspindi infekcijos plitimą visuomenėje, kuris šiuo metu vis dar yra pakilimo stadijos. Be to, ugdymo įstaigos, nors nuo vasario 7-osios atsisakoma kaupinių metodo, ir toliau išlieka sritimi, kur vykdomas bene intensyviausias profilaktinis testavimas dėl COVID-19 ligos“, – teigia J. Petravičienė.

NVSC atstovės teigimu, jo metu ir nustatoma nemažai besimptomių COVID-19 ligos atvejų tarp vaikų, kas iš tiesų padeda užkirsti kelią didesnių gaisrų įsiliepsnojimui.

Duomenys rodo, jog praėjusios savaitės pabaigoje ugdymo įstaigose fiksuota beveik pustrečio tūkstančio aktyvių COVID-19 ligos protrūkių. Liūto dalį – per 80 proc. – sudaro protrūkiai pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigose.

„Svarbu tai, kad dauguma aktyvių COVID-19 ligos protrūkių – apie 95 proc. – nėra gausūs, juose nustatytų pirminių atvejų skaičius neviršija 20 atvejų. Kalbant apie gausius protrūkius, specialistai šiuo metu yra identifikavę keturis aktyvius protrūkius, su kuriais siejamų pirminių atvejų skaičius yra didesnis nei po 50 (Marijampolės ir Alytaus apskrityse)“, – sako J. Petravičienė.

Pasak specialistės, vertinant bendrai, daugiausia aktyvių COVID-19 ligos protrūkių fiksuota Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus apskrityse veikiančiose ugdymo įstaigose.

„Kalbant apie protrūkius kitose srityse, tendencijos nesikeičia, protrūkių skaičiaus svyravimai nėra tokie reikšmingi – daugiausia protrūkių ir toliau nustatoma tose srityse, kur nėra galimybės darbo organizuoti nuotoliniu būdu. Be to, ir toliau stebima šeiminių protrūkių tendencija – daugiau nei trečdalis užsikrėtusiųjų nurodo, jog užsikrėtė būtent nuo šeimos nario“, – taip pat sakė ji.

J. Petravičienės teigimu, dėl įtemptos epidemiologinės situacijos šiuo metu prioritetas teikiamas protrūkių ugdymo įstaigose, gydymo bei socialinės globos įstaigose tyrimui.