Gruodžio pabaigoje paskelbtame Konstitucinio Teismo nutarime nėra esminių pastabų dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas valstybinėse aukštosiose mokyklose, nes studijų krepšelio eilės konkursiniai principai atitinka prieš dvejus metus aukštųjų mokyklų skelbiamas priėmimo sąlygas.
Geriausiems – valstybės finansuojamos vietos
„Noriu patikinti abiturientus, kad stojimo tvarka į aukštąsias mokyklas išlieka tokia pati. Konstitucinis Teismas nepareiškė pastabų dėl studijų krepšelių skyrimo principų stojantiesiems į valstybines aukštąsias mokyklas, – sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. – Dėl krepšelių skyrimo nevalstybinėms mokykloms dar turime rasti sprendimą, neprieštaraujantį Konstitucinio Teismo išaiškinimui. Manome, kad gerai besimokantis jaunas žmogus turi teisę rinktis studijuoti toje aukštojoje mokykloje, kuri Lietuvoje teikia jam kokybiškiausias studijas“.
Ministras pažymi, kad priėmimo sąlygos kasmet dviems metams į priekį derinamos su aukštosiomis mokyklomis. Šiemetiniai konkursiniai mokomieji dalykai buvo nustatyti dar 2010 m. Jais remiantis kiekvienais metais patikslinama studijų krepšelių skyrimo eilės tvarka, pagal kurią geriausiai besimokantys turi galimybę gauti valstybės finansavimą.
2011 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą dėl 2009 m. priimto Mokslo ir studijų įstatymo atitikties LR Konstitucijai. Dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas Konstitucinis Teismas siūlo dvi redakcinio pobūdžio patikslinančias korekcijas – teisės aktuose nustatyti terminą, kada iš anksto turi būti paskelbtos priėmimo sąlygos, bei numatyti, kokiu būdu Švietimo ir mokslo ministerija ir aukštosios mokyklos derina priėmimo sąlygas. Šios korekcijos tiesiogiai nereiškia paties priėmimo į aukštąsias mokyklas pokyčių.
„Dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas po Konstitucinio Teismo nutarimo turėsime padaryti dvi redakcines teisės aktų korekcijas – iš anksto nustatyti priėmimo sąlygų skelbimo terminą ir fiksuoti, kaip ministerija su universitetais ir kolegijomis derina priėmimo sąlygas. Šis derinimas, dėl kurio paaiškinimą teikė Konstitucinis Teismas, iš esmės jau vyko ir iki šiol“, – sako švietimo ir mokslo ministras.
Konstitucinio Teismo nutarimas nenumato esminių pokyčių dėl priėmimo principų, minimalių kriterijų, konkursinių balų skaičiavimo bei pretendavimo į valstybės finansavimą tvarkos. Apie galimus smulkesnius pakeitimus abiturientai bus informuoti vėliausiai šių metų kovo mėn.
Minimalūs reikalavimai
Jau trečius metus iš eilės norintiems gauti valstybės finansavimą studijoms nustatoma kokybės kartelė – minimalus egzaminų slenkstis. Šiemet kaip ir pernai stojantys į universitetus galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu bus išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, o į kolegijas – du valstybinius brandos egzaminus. Išimtis daroma menų studijoms – stojantiesiems į universitetines ir kolegines menų programas reikia išlaikyti du valstybinius brandos egzaminus ir stojamąjį egzaminą.
Baigusiesiems profesines mokyklas vieną valstybinį brandos egzaminą gali keisti baigiamasis kvalifikacijos egzaminas, išskyrus pasirinkusius menų studijas.
Minimalūs kriterijai stojant galioja 2012 metų abiturientams. Mokyklas baigusiems 2010 ir 2011 m. galioja atitinkamų metų stojimo reikalavimai. Brandos atestatus gavusiems 2009 m. ir anksčiau pakaks vidurinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento, ta pati tvarka taikoma ir stojantiesiems, kurie 2012 m. bus atleisti nuo brandos egzaminų dėl ligos.
Konkursinė eilė
Mokomieji dalykai, kurių įvertinimai sudaro konkursinį balą, visiškai atitinka aukštųjų mokyklų 2010 m. patvirtintas ir paskelbtas priėmimo sąlygas.
Geriausiųjų eilės skaičiavimo principai lieka tokie pat kaip 2011 m. Keičiasi tik vienas konkursinis dalykas – kaip nustatyta prieš dvejus metus skelbiamose priėmimo sąlygose, stojant į miškininkystę universitetuose vietoj užsienio kalbos 2012 m. bus įskaitomas matematikos įvertinimas.
Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas apskaičiuojamas pagal pasirinktą studijų kryptį atitinkančių 4 dalykų įvertinimus – 3 dalykų brandos egzaminų pažymius ir 4-ojo dalyko metinį pažymį. Skirtingų dalykų įvertinimai turės skirtingą svorį.
Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijų srities ir meno pedagogikos programas dėl šių studijų specifikos. Jiems bus skaičiuojami stojamojo egzamino (jo svoris didžiausias), vieno arba dviejų dalykų brandos egzaminų įvertinimai ir vieno dalyko metinis pažymys.
Stojant į švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, norintiems gauti valstybės finansavimą privalomas motyvacijos įvertinimas. Jei motyvacija įvertinama teigiamai, stojančiajam pridedami 1 arba 2 papildomi balai.
Tam tikrų nacionalinių bei tarptautinių olimpiadų laureatams, taip pat profesinių mokyklų auklėtiniams, baigusiems mokyklą labai gerais pažymiais, bus pridedama papildomų balų.
Priėmimo tvarka
Bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas, kaip ir pernai, vyks trimis etapais. Pagrindinis priėmimas sudarytas iš dviejų etapų – pirmojo ir antrojo. Po pagrindinio priėmimo, likus laisvų valstybės finansuojamų studijų vietų, organizuojamas papildomas priėmimo etapas. Stojantieji nebus automatiškai perkeliami iš vieno etapo į kitą – norėdami dalyvauti tolesniame bendrojo priėmimo etape paraišką jie turės kaskart atnaujinti.
Stojančiojo prioritetiniams pasirinkimams suteikiama didelė svarba. Jeigu abiturientas nepriims pasiūlymo studijuoti pirmais dviem pageidavimais pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje, tai į tokią vietą jis galės pretenduoti tik papildomo priėmimo metu. Antrajame etape galės dalyvauti stojantieji, pirmajame etape gavę pasiūlymą studijuoti 3 ar žemesniu pageidavimu pasirinktoje valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir jo atsisakę arba pasiūlymo studijuoti negavę.
Kiti atrankos principai išlieka tie patys. Kaip ir pernai papildomame priėmimo etape galės dalyvauti tik dalyvavusieji pagrindiniame priėmime. Stojantieji vienu metu galės pretenduoti į universitetinių ir koleginių studijų programas, nurodydami, kokias studijas renkasi: valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas, nuolatines ar ištęstines.
Visos priėmimo procedūros, išskyrus stojamuosius egzaminus ir motyvacijos įvertinimą, ir informacijos teikimas vyks elektroninėje terpėje.
Valstybės finansavimą galima gauti tiek renkantis nuolatinę, tiek ištęstinę studijų formą. Vertinant pastarųjų metų priėmimo praktiką, preliminariai numatoma, kad 2012 m. kaip ir pernai valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti ne mažiau negu pusė stojančiųjų.
Mokytojai, abiturientai ir jų tėvai kviečiami dalyvauti tradicinėje studijų mugėje, kuri šiemet vyks Litexpo parodų rūmuose vasario 2-4 d. Mugė „Ateitis prasideda šiandien“ supažindins su studijų galimybėmis Lietuvos aukštosiose ir profesinėse mokyklose, profesijų perspektyvomis bei priėmimo detalėmis.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ragina dalykiškai, ramiai ir kūrybingai dirbti, koreguojant Mokslo ir studijų įstatymą. „Neskleiskime abejonių ir nereikalingos sumaišties, rengiantis šių metų bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, – sako ministras. – Manau, visi turime bendrą tikslą – sudaryti sąlygas, kad jauni žmonės Lietuvoje galėtų rinktis juos dominančias specialybes, čia siektų profesinės karjeros ir kurtų savo ateitį“.
Minimalius reikalavimus ir geriausiųjų eilę galima rasti čia:
http://www.mokslas.lt/lt/mokslo_ir_studiju_sistemos_per/2012_m_priemimas_i_aukstasias/
