Apskrito stalo susitikime su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais dalyvavo bei Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos tema taip pat diskutavo Administracijos direktorė Liucina Kotlovska, direktoriaus pavaduotojas Albert Narvoiš, Švietimo skyriaus vedėja Sofija Segen kartu su skyriaus specialistais.
Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst pasitikusi svečius padėkojo ministrei už iniciatyvą susitikti bei aptarti aktualius Vilniaus rajonui klausimus ir iššūkius, su kurias tenka susidurti organizuojant ugdymo procesą rajone. „Vilniaus rajonas pasižymi daugiatautiškumu ir daugiakulturiškumu. Čia gyvenantys įvairių tautybių gyventojai ir jų gimtoji kalba – tai Vilniaus rajono išskirtinumas, kurį turime puoselėti. Mes siekiame išsaugoti savo gyventojų kultūrą, kalbą, papročius. Norime išsaugoti gimtąja kalba veikiančias mokyklas. Svarbu pabrėžti, kad mes, kaip Savivaldybė, norime ir siekiame draugiško ir geranoriško bendradarbiavimo su ministerija, nes visų mūsų bendras siekis – visų rajono vaikų kokybiškas ugdymas. Todėl glaudus bendradarbiavimas, konkrečių klausimų ir kylančių iššūkių sprendimai mažųjų gyventojų labui – turėtų būti mūsų visų siekiamybė“, – susitikime kalbėjo merė M. Rekst.
Susitikimo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministrė pristatė vizito tikslą ir papasakojo apie lūkesčius įgyvendinant pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“ ir Mokyklų tinklo pertvarką. „Mes norime, kad savivaldybės išanalizuotų silpnąsias švietimo sistemos puses, įsivertintų kur yra didžiausias potencialas ir kur norėtų švietimo lygmenį pakelti į aukštesnį lygį. Mums rūpi, kad kur vaikas begyventų, jis tikrai galėtų turėti perspektyvą gyvenime. (...) „Tūkstantmečio mokyklos“ programa siekiame mažinti ugdymosi skirtumus. Lietuvoje yra vos kelios mokyklos, kurios gali suteikti ugdymą visokių poreikių turintiems vaikams. Mes matome galimybę savivaldybėse plėsti tą tinklą ir siekiame, kad atsirastų tos mokyklos, kuriose galėtų mokytis įvairių poreikių turintys vaikai“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė
Švietimo skyrius pristatė prezentaciją apie švietimo pasiekimus ir investicijas
2021 m. rugsėjo 1 dienai Savivaldybėje veikė 37 bendrojo ugdymo mokyklos ir 20 neformaliojo ugdymo įstaigų (iš jų: ikimokyklinio ugdymo įstaigų – 16 (vaikų darželiai – 6, vaikų lopšeliai-darželiai – 10), neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų – 4, iš viso 57 savivaldybės švietimo įstaigos, iš kurių 15 švietimo įstaigų turėjo dar 18 skyrių bei savivaldybės pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaiga – Vilniaus rajono savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba.
Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų mokinių, ugdomų pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skaičius, lyginant su praeitais metais, išaugo. Šiemet į Vilniaus rajono savivaldybės pavaldumo ikimokyklinio ugdymo įstaigas ugdytis pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas priimta 512 vaikų. Į bendrojo ugdymo mokyklose įsteigtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes priimti 592 vaikai (iš viso 1104 vaikai). Nepriimti 66 ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurių tėvai buvo pateikę prašymus priimti vaikus nuo š. m. rugsėjo 1 d. ir kuriems priklausytų pagal įstaigos aptarnavimo teritoriją lankyti ikimokyklinį ugdymą teikiančias įstaigas. Po naujų metų dalis nepatekusių vaikų, kurie pagal pateiktus tėvų prašymus jau atitiks priėmimo amžių į pageidaujamas grupes, bus priimta į ikimokyklinį ugdymą teikiančias įstaigas, kuriose yra laisvų vietų.
Vilniaus rajono savivaldybė įvertindama kasmet didėjantį jaunų šeimų skaičių rajone ir suprasdama ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo aktualumą, nuolat gerina gyventojų ikimokyklinio ugdymo prieinamumo galimybes, plečia ikimokyklinių įstaigų tinklą bei kasmet skiria finansavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms statyti, naujoms grupėms atidaryti, didina ugdymo(si) prieinamumą išplėsdama grupes. Pusė biudžeto dažniausiai yra skiriama švietimo sričiai.
2021 m. rugsėjo mėn. duris atvėrė naujas Vilniaus r. Pagirių „Pelėdžiuko“ vaikų darželio priestatas. Dviejų aukštų naujame pastate su erdviu vidiniu kiemeliu ir terasomis įsteigtos naujos 2 darželio grupės po 20 vaikų ir 4 lopšelio grupės po 15 vaikų.
Didžiojoje Riešėje vyksta naujo, modernaus ir visus šiuolaikinius standartus atitinkančio vaikų lopšelio-darželio statybos. Planuojama, kad darželyje veiks 8 ikimokyklinio ugdymo grupės. Būsimą švietimo įstaigą, kuri žavės savo modernia edukacine aplinka, galės lankyti 125 vaikai. Numatoma darbų pabaiga – 2024 metai.
Bukiškio kaime šiuo metu pradėtas buvusio bendrabučio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesas ir ruošiama techninė užduotis dėl pastato paskirties keitimo į daugiabučių pastatų ir mokslo paskirtį bei esamo pastato modernizavimo. Pirmo aukšto patalpose numatyta suprojektuoti vaikų darželio patalpas.
Taip pat Savivaldybė investuoja į sporto objektų infrastruktūros plėtrą. 2019-2021 m. įrengti 7 nauji sporto aikštynai prie savivaldybės mokyklų, pritaikant juos bendruomenės poreikiams bei biatlono trasa prie Vilniaus rajono savivaldybės sporto mokyklos administracijos pastato Nemenčinėje.
Kokybiškam ugdymui organizuoti reikalinga atitinkama infrastruktūra. 2020 m. pritaikytos arba iš dalies pritaikytos neįgaliesiems buvo 38 mokyklos arba jų skyriai. Norėdami kurti palankią sveikatai aplinką, gerinti emocinę, protinę mokinių savijautą bei fizinį aktyvumą, 2019–2021 m. prie 5 gimnazijų, 2 pagrindinių mokyklų ir 2 vaikų lopšelių-darželių įrengtos lauko klasės.
Džiaugiamės, kad kasmet mūsų mokiniai laimi prizines vietas respublikinėse bei tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose. 2020-2021 m. m. laimėtos 8 prizinės I–III vietos: viena I vieta, trys II vietos, keturios III vietos. 11 mokinių apdovanoti Pagyrimo raštais – iš viso 25 laimėtojai.
Edukacinė bazė bei aukšta mokytojų kvalifikacija užtikrina gerus mokymosi pasiekimus. Galime didžiuotis, kad kasmet nemažai mūsų abiturientų pelno aukščiausius valstybinių brandos egzaminų įvertinimus. 2019 m. turėjome 49 šimtukininkus, 2020 m. – 65 šimtukininkus ir 2021 m. – 53 abiturientus, pelniusius 100 balų įvertinimus.
Susitikime trumpai pristačius Vilniaus rajono savivaldybės švietimo ypatumus, švietimo įstaigų pasiekimus, Savivaldybės įgyvendintus ir planuojamus įgyvendinti investicinius projektus, pristatyti ir probleminiai klausimai, kuriuos sprendžiant tikimasi glaudaus bendradarbiavimo su ministerija.
Dvigubo pavaldumo ugdymo įstaigos – iššūkis, reikalaujantis neatidėliotinų diskusijų
Susitikimo su ministerijos atstovais metu akcentuota Vilniaus rajono teritorijoje esančių švietimo įstaigų pavaldumo tema. Vilniaus rajono savivaldybė – daugiatautis Lietuvos regionas, kurio švietimo įstaigų tinklą sudaro optimalus švietimo įstaigų skaičius įvairiomis ugdomosiomis kalbomis, užtikrinantis galimybę visiems rajono mokiniams ugdytis gimtąja kalba. Rajono teritorijoje veikia kito pavaldumo ugdymo įstaigos (Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai priklausančios bei privačios), kurių tinklas nėra derinamas su Vilniaus rajono savivaldybe. Sprendžiant šį klausimą, būtinas visų savivaldybės teritorijoje esančių bendrojo ugdymo mokyklų savininkų bendradarbiavimas.
Šiuo metu visų rajone esančių ugdymo įstaigų administravimo funkcijas vykdo Vilniaus rajono savivaldybė, užtikrindama švietimo ir mokslo institucijų registro tvarkymą, brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimą ir vykdymą, neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą, mokinių pavėžėjimą, mokinių nemokamo maitinimo skyrimą ir administravimą bei ekstremalios situacijos valdymą (profilaktinių tyrimų organizavimas, aprūpinimas priemonėmis).
Daugelį metų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija derinamas ir diskutuotinas švietimo administravimas tik pagal teritoriją arba tik pagal steigėją neišspręstas iki galo, kas neretai sukelia keblumų, todėl reikėtų ieškoti galimybių šios dvigubo pavaldumo sistemos pertvarkai.
Veikiant skirtingų savininkų ugdymo įstaigoms kyla problemų dėl švietimo tinklo modeliavimo. Vilniaus rajono savivaldybė sprendžiant dvigubo pavaldumo problemą turi du sprendimo būdus: administruoti arba pagal teritoriją – savivaldybės teritorijoje esančių bendrojo ugdymo mokyklų savininku būtų tik savivaldybė, numačius jai papildomą finansavimą, arba patys savininkai administruoja atskirai sau pavaldžias mokyklas. Norint užtikrinti kokybiškų bendrojo ugdymo paslaugų teikimą skirtingų socialinių grupių žmonėms, atsižvelgiant į poreikį ugdytis jų gimtąja kalba (lietuvių, lenkų, rusų), būtinas visų savivaldybės teritorijoje esančių bendrojo ugdymo mokyklų savininkų bendradarbiavimas ir konstruktyvus dialogas.
Centralizuoto vaikų priėmimo į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes vykdymas
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. vykdomas centralizuotas vaikų priėmimas į Vilniaus rajono savivaldybės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes. Informacinėje sistemoje registruojami tėvų (globėjų) prašymai, sudaromos grupės, tvarkomi grupių ir jas lankančių bei pageidaujančių lankyti vaikų duomenys, siekiant viešai ir skaidriai tenkinti tėvų (globėjų) poreikius, teikti patikimą ir tikslią informaciją.
„Džiaugiamės, kad nepaisant kilusių kliūčių, pavyko sėkmingai įgyvendinti šį projektą. Tai buvo Savivaldybės iniciatyva, ne tik siekiant palengvinti vaikų registraciją į darželius, nustatyti ir stebėti poreikį, bet ir paneigti įvairias manipuliacijas skaičiais, netinkamą išvadų pateikimą, kad Savivaldybėje priėmimas į darželius vykdomas neskaidriai. Dabar yra elektroninė sistema ir tėveliai tuo džiaugiasi“, – apie sėkmingai įvykdytą projektą kalbėjo Administracijos direktoriaus pavaduotojas Albert Narvoiš.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas kalbėdamas apie ugdymo kokybę ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomą tinklo pertvarką ir plėtrą, teigė, kad pagrindinis ir esminis dalykas, kuris pirmiausiai turi būti išspręstas, tai dvigubas pavaldumas. „Mes prieš dvejus metus tikrai intensyviai kalbėjome ir jau buvome beveik priėję prie tokios išvados, kad palaipsniui švietimo įstaigos būtų perduodamos Savivaldybės pavaldumui, tam, kad galėtume objektyviai įvertinti bendrai visą situaciją Vilniaus rajone ir tam, kad galėtume stiprinti ugdymo kokybę bei priimti tikrai gerus sprendimus. Šiuo metu jaučiama nereikalinga konkurencija tarp Savivaldybės ir Ministerijos pavaldumo mokyklų iš karto dingtų, jeigu mes susitartume dėl įstaigų perdavimo. Manau, kad tai būtų tik į gerą visiems Vilniaus rajono vaikams“, – pasiūlydamas prieš imantis tinklo pertvarkos, spręsti dvigubo pavaldumo klausimus, kalbėjo A. Narvoiš.
Reikalavimai kandidatams į Švietimo įstaigų direktoriaus pareigas – mokėti įstaigos ugdomąją kalbą
Vilniaus rajono savivaldybė pretendentams į tautinių mažumų švietimo įstaigų vadovų pareigas pareigybių aprašymuose yra nustačiusi reikalavimą gerai mokėti tautinių mažumų kalbą, nes gebėjimas kalbėti tautinės mažumos kalba yra būtinas būsimo švietimo įstaigos vadovo sėkmingai profesinei veiklai, kadangi yra tiesiogiai susijęs su šiai pareigybei priskiriamų funkcijų specifika.
Vadovui būtina betarpiškai bendrauti su mokiniais, jų tėvais ir kolektyvu. Negebėdamas bendrauti kalba, kuria vyksta ugdymas, vadovas negali tinkamai formuoti mokyklos kultūros, puoselėti tautinio, etninio ir kalbinio identiteto, saugoti tautos tapatybę, kultūros tradicijas bei atliepti švietimo įstaigos bendruomenės poreikių.
Buvo daug diskutuota šiuo klausimu su įvairiomis institucijomis ir gautos teigiamos išvados iš Tautinių Mažumų Departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Lygių Galimybių Kontrolieriaus, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija žadėjo papildyti Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1194 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“, įrašant privalomą reikalavimą kandidatams, siekiantiems eiti tautinės mažumos švietimo įstaigos vadovo pareigas, mokėti tautinės mažumos mokomąją kalbą, tačiau, pasikeitus ministrui, savo nuomonę pakeitė.
Šis klausimas yra aktualus visoms tautinių mažumų švietimo įstaigoms. Savivaldybė siekia, kad Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams apraše, išskyrus bendrų kvalifikacinių reikalavimų asmenims, siekiantiems eiti švietimo įstaigos vadovo pareigas, būtų atsižvelgta į tautinių mažumų švietimo įstaigų savitumą bei ugdymo jose specifiką ir atsirastų reikalavimas pretendentams gerai mokėti įstaigos ugdomąją kalbą.
Planuojama tinklo pertvarka
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar 2021 m. pradžioje pristatė Savivaldybėms siūlymus nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nejungti 5–8 klasių ir rekomenduoti 1–4 klases jungti tik po dvi, o nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. panaikinti galimybę jungti po tris ar keturias 1–4 klases. Vilniaus rajono savivaldybė nesutinka su siūlymu, nes tai reikštų, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. keliose rajono bendrojo ugdymo mokyklose negalėtų būti komplektuojamos 5-8 klasės ir reikėtų priimti sprendimus dėl šių ugdymo įstaigų reorganizavimo, mokinių paskirstymo į kitas ugdymo įstaigas, jų pavėžėjimo, mokytojų bei aptarnaujančio personalo atleidimo.
Taip pat vienas iš siūlymų buvo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokymo lėšas iš valstybės biudžeto neskirti klasėms, kuriose mokosi 1–7 mokiniai. Panaikinus jungtines klases, Savivaldybė prarastų (nebegautų) dalies Mokymo lėšų, tačiau didžiosiose mokyklose, atvykus papildomai mokinių, komplektų skaičius praktiškai nepadidėtų. Mokymo lėšų neskyrimas klasėms, kuriose mokosi 1-7 mokiniai, prieštarauja švietimo sistemos lygių galimybių principui – t. y. nuostatai, kad švietimo sistema yra socialiai teisinga, užtikrina asmens teisių įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui laiduoja švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo įgijimą.
Susitikimo pabaigoje sutarta, kad panašaus pobūdžio susitikimas, konkrečiai apžvelgiant ir išdiskutuojant skirtingus klausimus bus suorganizuotas dar kartą, kviečiant prisijungti atitinkamus klausimus kuruojančius Savivaldybės ir Ministerijos atstovus.
Pasibaigus diskusijoms, ministerijos atstovai apsilankė ir Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos gimnazijoje, kur l. e. gimnazijos direktoriaus pareigas Ligija Koženevska trumpai pristatė gimnazijos veiklą, perspektyvas, iššūkius bei kylančias problemas.
