Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Aleksandra Sankovska pasakoja, kad švietimo pagalbos specialistai visada vaikų pusėje, jų darbo objektas – vaikas, jų tikslas – pagalba konkrečiam vaikui kartu kuriant palankią atmosferą klasėje ir visoje mokykloje.
Šalčininkų rajono savivaldybės pavaldumo švietimo įstaigose dirba apie 40 švietimo pagalbos specialistų: 17 socialinių pedagogų, 16 logopedų, 6 psichologai ir 2 spec. pedagogai.
- Vadinu juos „advokatais“. Nes jų darbas yra išklausyti, surasti problemą, priimti sprendimą ir sistemingai dirbti be jokių kaltinimų. Pagal juos, vaikas visada teisus, tik kartais pasimetęs. Kiekvienas vaikas yra skirtingas, tad ir pasiekti kiekvieno širdį reikia skirtingai. Neretai „sveikimo“ procesas užtrunka, tačiau užsispyrimas, kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir nuoseklumas priartina juos prie bendros sėkmės, - pasakoja Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Aleksandra Sankovska.
Jos teigimu, rajono švietimo įstaigose trūksta psichologų. Net penkiose švietimo įstaigose įsteigti psichologų etatai yra laisvi, nes neatsiranda specialistų. Šiemet kelioms švietimo pagalbos specialistėms išėjus vaiko priežiūros atostogų, paskelbti konkursai, tačiau kandidatų neatsirado. Tais atvejais, kai mokykla neturi tam tikro švietimo pagalbos specialisto, jai padeda Šalčininkų rajono pedagoginė psichologinė tarnyba. Specialistai vyksta į mokyklą, konsultuoja mokinius ir teikia metodinę pagalbą mokytojams. Be to, psichologinė pagalba mokyklose teikiama ir bendradarbiaujant su Šalčininkų visuomenės sveikatos biuru.
Psichologas pagalbą mokiniams suteikia konsultuodamas juos individualiai, bendraudamas su jų tėvais arba globėjais, organizuoja grupines konsultacijas ir užsiėmimus arba tiesiog edukuoja su mokyklos bendruomene tam tikromis temomis. Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijoje dirbanti Julija Kasparevič pasakoja, kad psichologinės pagalbos paskirtis padėti mokiniui išspręsti jam kylančius sunkumus.
- Stengiuosi mokiniams skiepyti mintį, kad pasinaudoti psichologo paslaugomis ir reiškia pačiam susitvarkyti su sunkumais. Nes vis dar susiduriu su pasakymais „susitvarkysiu pats“. Kai eini pas psichologą, tai ir tvarkaisi pats, tiesiog šalia yra žmogus, kuris tau padeda pačiam susitvarkyti. Mes visi turime stereotipus apie psichologo darbą. Vienas dažniausių, kad psichologas tiesiog kalbasi su vaiku arba tik žaidžia, bet tai klaidingas supratimas to, kas iš tiesų vyksta kabinete. Mes ne šiaip kalbamės, mes nuolat stebime, kokie procesai vyksta konsultacijos metu, atspindime jausmus, konfrontuojame mintis, padedame susivokti būsenoje, surasti tinkamus žodžius jai apibūdinti, kuriame tinkamą atmosferą, kad vaikas galėtų jaustis saugus. Psichologas yra lygiai toks pats kolektyvo narys, jis tiesiog atlieka savo vaidmenį ir atsako už psichologinės pagalbos teikimą. Tačiau būna, kad jam yra „įteikiamas“ vaikas, kurį jis turi lyg „pataisyti“. Tačiau „vienas lauke ne karys“, psichologas padeda iš savo pusės, bet mokytojai ir tėvai taip pat turi prisidėti. Jei visi atlieka savo „darbo“ dalį, tai visas procesas būna veiksmingas. Kai žmogui skaudą dantį, jis neabejoja, kad jam reikia kreiptis į stomatologą. Norėčiau, kad žmonės, kuriems skaudą sielą, lygiai taip pat nedvejotų kreiptis pagalbos į psichologą, - sako Julija Kasparevič.
Logopedo darbo tikslas – laiku nustatyti kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus ir, bendradarbiaujant su gimnazijos mokytojais ir vaikų tėvais, juos įveikti. Logopedas gimnazijoje dirba su vaikais, turinčiais kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų ir rūpinasi jų kalbos vystymosi raida.
Eišiškių S. Rapolionio gimnazijoje dirbanti logopedė Olga Kaziukevičienė pabrėžia, kad išmokęs taisyklingai kalbėti vaikas įgis pasitikėjimą savimi, gebėjimą laisvai bendrauti, galimybę suvokti ir apibendrinti savo sumanymus ir veiksmus, pasirengti sėkmingai mokytis mokykloje.
- Atrodytų, kad logopedo pagrindinė veikla yra kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų korekcija, tačiau jam dažnai tenka spręsti ir sutrikimą lydinčias problemas. Svarbu suprasti, kad logopedo darbas yra tik dalis bendro darbo, kuriame dalyvauja ir vaikas, ir mokytojai, ir tėvai. Su vaikais susitinkame mano kabinete kartą per savaitę, pratybos trunka 35-45 min. Jų intensyvumas, trukmė, turinys priklauso nuo jų kalbėjimo ir kalbos sutrikimų struktūros, amžiaus, individualių galių. Be to, konsultuoju gimnazijos mokytojus, specialiųjų poreikių vaikų tėvus (globėjus, rūpintojus) specialiosios pedagoginės pagalbos vaikams teikimo klausimais, patariu mokytojams, kaip planuoti papildomą pagalbą kalbos sutrikimų turintiems vaikams, o su tėvais kalbamės apie vaikų kalbėjimo įgūdžių lavinimą. Jeigu vaikui nustatytas kalbos sutrikimas, jis savo problemų „neišaugs“. Vaikui tikrai bus reikalinga logopedo pagalba, todėl nereikia bijoti jos ieškoti, - sako Olga Kaziukevičienė.
Socialinis pedagogas - vaiko gerovės specialistas, telkiantis, tarpininkaujantis, tiriantis ir darantis dar daugiau, o jo tikslas – išklausyti kiekvieną vaiką, padėti sėkmingai gyventi socialinėje aplinkoje. Savo įžvalgomis dalinasi Baltosios Vokės E. Ožeškovos gimnazijos socialinė pedagogė Renata Nanartovič. Jos teigimu, mokyklose dirbantiems socialiniams pedagogams vis dar išlieka aktualūs tokie klausimai: motyvacijos mokytis didinimas, mokymosi sunkumų ir elgesio problemų sprendimas, tėvų įtraukimas į mokyklos gyvenimą, žalingų įpročių prevencija, nusikalstamumo prevencija, sveikos gyvensenos ugdymas, adaptacija ir pan.
- Pagalba yra teikiama kiekvieną dieną. Metodai įvairūs - nuo konsultavimo iki tarpininkavimo. Svarbu turėti lakią vaizduotę ir greitą nuovoką, svarbu suprasti, ką, kada ir kur reikia daryti, nes šio darbo kasdiena dažnai pilna naujienų, jos visos dažniausiai susijusios su negatyvu – atėjo, bet nepriėjo; atėjo, bet pabėgo; atsinešė pašalinių daiktų, kurie yra draudžiami mokykloje; trukdo vesti pamoką; vartoja necenzūrinius žodžius; nereaguoja į mokytojo pastabas – galima vardyti ir vardyti. Manau, kad būtina žinoti keletą svarbių dalykų – teikiant pagalbą mokiniui ir jo šeimai būtina remtis ne tik savo profesionalia etika bei žiniomis, bet ir žmogiškaisiais faktoriais. Padėti kitam žmogui mane motyvuoja asmeninės savybės. Viena iš jų yra empatija, kuri skatina pažvelgti per kito žmogaus jausmų prizmę. Todėl savo darbe stengiuosi pamatyti pasaulį tokį, kokį mato vaikas, mama, tėtis ar mokytojas. Mano darbe pasitaiko ne tik gerų, sėkmingų istorijų, kartais būna liūdnų – ne laiku pastebėta problema, nenoras mokytis ar tiesiog per vėlai suskambėjęs vaiko žadintuvas. Veiklos veiksmingumą lemia ne tik mano vieno, bet bendros visos mokyklos profesionalų pastangos, koordinuotai ir laiku nustatytos socialinės-pedagoginės problemos, atsakomybių pasidalijimas ir skubus sprendimų priėmimas, - pasakoja Renata Nanartovič.
Tobulinant mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą ir šio proceso dalyvių bendradarbiavimą, labai svarbus specialiojo pedagogo vaidmuo. Specialiojo pedagogo - mokinių „advokato“- specialybė šiandien be galo reikalinga mokyklose. Jo užduotis – į ugdymo ir ugdymosi procesą aktyviai įtraukti pačius mokinius, tėvus bei mokyklos bendruomenę. Šalčininkų rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė Snežana Voitukovič pasakoja, jog mokymas nėra tik sėdėjimas mokyklos suole, pedagoginis procesas apima ir švietimą, ir auklėjimą, palaikymą ir vykdymą, t. y. neįgaliųjų integravimą į visuomenę.
- Specialusis pedagogas dirbdamas su specifinių pažinimo mokymosi, su sutrikusio intelekto, su sutrikusio elgesio mokiniais įvertina jų įgūdžių ir pasiekimų lygį, veda 3-4 mokinių grupines ir individualias pratybas, individualiai su mokiniu dirba specialiojo ugdymo kabinete ar klasėje, padeda mokiniui įsisavinti nesuprantamą mokomąją medžiagą. Specialiojo pedagogo specialybė apipinta įvairiais mitais. Išgirdę pasiūlymą susitikti su specialiuoju pedagogu tėvai neretai išsigąsta. O visai be reikalo! Dauguma vaikų, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, mokosi bendrojo ugdymo mokyklose. Tad be specialiųjų pedagogų pagalbos – nė iš vietos, - pasakoja Snežana Voitukovič.
Kalbintos švietimo pagalbos specialistės – psichologė Julija Kasparevič, logopedė Olga Kaziukevičienė, socialinė pedagogė Renata Nanartovič ir specialioji pedagogė Snežana Voitukovič – paklaustos, kodėl verta rinktis būtent tokią profesiją, kukliai atsako - laimingos vaiko akys, jo sėkmė moksle, gyvenime – didžiausias profesinės veiklos įvertinimas.
Švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Aleksandra Sankovska atkreipia dėmesį, kad nuo 2024 m. mokyklose kaip naujovė įvedamas inkliuzinis ugdymas, kai bendrajame ugdyme dalyvauja ir specialiuosius poreikius turintys mokiniai.
- Svarbu suprasti, kad inkliuzinis ugdymas - tai ne specialiuosius poreikius turinčių vaikų ugdymas. Esmė – sukurti mokyklą, kurioje gera visiems. Nepaisant to, kad toks ugdymo modelis įvedamas nuo 2024 metų, Šalčininkų rajono mokyklose panaši praktika taikoma ilgus metus. Direktoriai neatstūmė nė vieno vaiko ir visada ieško būdų jam mokytis būtent mokykloje. Toks požiūris rodo labai aukštą europietišką lygį, kai mūsų bendruomenė orientuota į specialiuosius poreikius turinčių vaikų integravimą bendruomenėje ir kitų vaikų tolerancijos ugdymą, - dalinasi savo mintimis Aleksandra Sankovska. – Žinoma, švietimo pagalbos specialistų reikėtų daugiau ir tikriausiai jų prireiks, todėl raginu jaunimą rinktis specialiosios ar socialinės pedagogikos, logopedijos, psichologijos studijas. Tai tikrai perspektyvios, įdomios ir reikalingos profesijos, - tęsia ji.
Mokytojų dienos proga sveikiname visą Šalčininkų rajono švietimo bendruomenę ir linkime nepaprastai įdomios kelionės pažinimo šalyje.
salcininkai.lt
