Valstybinių brandos egzaminų išlaikymo riba – 16 balų iš 100.
Kaip ir šiuo metu, 2023 m. priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6. Stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas, kaip ir iki šiol, galios ir minimalus konkursinis balas: 5,4 į universitetus ir 4,3 į kolegijas.
Kaip nustatyta Mokslo ir studijų įstatyme, minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami kasmet prieš dvejus metus. Minimalūs rodikliai privalomi stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas šiuo metu reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.
Rudens sesijoje Seimas svarstys Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymą nuo 2024 m. taikyti vienodus reikalavimus tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas. Siūlomas projektas praėjusioje Seimo sesijoje praėjo pateikimo stadiją, o keitimai buvo diskutuoti Seimo komitetuose. Daugumą jų atliepia Prezidento siūlomos Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisos.
Ministerija siūlo, kad nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo. Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turėtų būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turėtų būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkę bent 16 balų iš 100). Stojantiesiems nebūtų taikomas šiuo metu galiojantis metinių pažymių vidurkio ar minimalaus konkursinio balo reikalavimai.
Seimui pritarus įstatymų pataisoms, naujieji minimalūs reikalavimai galiotų 2024 m. ir vėlesnių metų abiturientams, išskyrus stojančiuosius į menų studijas – jiems nebūtų privalomas matematikos egzaminas. Ankstesnių metų abiturientams būtų taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai.
Seimui pateiktame Mokslo ir studijų įstatymo projekte taip pat siūloma sukurti geresnes aukštojo mokslo prieinamumo galimybes stojantiesiems, kurie susiduria su žymiais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais ir dėl to turi prastesnes sąlygas konkuruoti dėl studijų vietos. Siūloma finansiškai skatinti aukštąsias mokyklas, kurios vystytų socialinės dimensijos politiką, t.y. sudarytų palankesnes sąlygas studentams iš socialiai pažeidžiamos aplinkos. Toks finansinis skatinimas siūlomas ir už universitetų bei kolegijų gerus studijų kokybės rezultatus bei studijų tarptautiškumą. Už tai galėtų būti skiriama iki 20 proc. papildomų lėšų studijoms.
Šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta darbo grupė pirmą kartą Lietuvoje rengia aukštojo mokslo socialinės dimensijos planą. Jame bus numatytas alternatyvus kelias į bakalauro studijas – trumposios studijos, taip pat finansinės paramos studijų metu stiprinimas bei specialių studijų vietų stojantiesiems, kurie susiduria su žymiais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais, modelis. Plane bus apibrėžtos ir ilgalaikės šios politikos srities vystymo gairės, į veiklą įtraukiant aukštąsias mokyklas bei suinteresuotas nevyriausybines organizacijas. Planas bus tvirtinamas švietimo, mokslo ir sporto ministro, o reikalingi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai bus teikiami Seimui rudens sesijoje. Jei bus pritarta, pokyčius planuojama įgyvendinti iki 2024 metų.
Komunikacijos skyrius
