„Tų pagrindinių egzaminų rezultatai yra tikrai geri ir geresni nei praėjusiais metais, tai labai džiugina. Taip pat džiaugiuosi ir dėkoju ir patiems mokiniams, kurie tokiu mums visiems nelengvu laikotarpiu sugebėjo susikaupti ir išlaikyti egzaminus tikrai labai neblogai“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė J. Šiugždinienė.

Ministrė neslėpė, kad daugiausiai nerimo buvo dėl matematikos brandos egzamino rezultatų.

„Turėjome patirties pernai metais, jog 35 beveik procentai neišlaikė matematikos egzamino. Tai šiemet tas neišlaikiusių procentas yra žymiai mažesnis ir šimtukų šiemet yra žymiai daugiau“, – sakė ji.

J. Šiugždinienė džiaugėsi ir geresniais lietuvių kalbos brandos egzamino rezultatais.

„Lietuvių kalbos (egzamino – ELTA) pernai metais buvo maždaug 12 proc. neišlaikiusių, šiais metais – 9 proc. neišlaikiusių ir daugiau šimtukų“, – atkreipė dėmesį ministrė.

„Tai visgi rezultatai parodė, kad sunkiu laikotarpiu sugebėjome susikaupti, ir rezultatai yra tikrai labai neblogi“, – džiaugėsi ji.

Ministrė taip pat patikino, kad egzaminų kartelės, atsižvelgiant į pandeminę situaciją ir ilgai trukusį nuotolinį mokymą, sumažintos nebuvo.

„Tikrai ne, kartelės nėra ir negali būti mažinamos, tokios net kalbos negali būti“, – patikino ji.

J. Šiugždinienė įsitikinusi, kad teigiamą įtaką abiturientų egzaminų rezultatams padarė kitos pagalbos priemonės.

„Tikrai buvo daug pagalbos abiturientams, buvo skirtos ir papildomos konsultacijų valandos, buvo prailgintas šiek tiek egzaminas ir įsijungė įvairios organizacijos į pagalbą abiturientams, tai ir dalykininkų asociacijos, kai kurie universitetai teikė nemokamą pagalbą ir konsultacijas, tarpai tarp egzaminų buvo tikrai pakankami šiais metais pasiruošti, pasistiprinti“, – teigė J. Šiugždinienė.

„Ir be to, kas yra svarbu, abiturientai jau nuo kovo mėnesio grįžo į konsultacijas ir nuo gegužės pirmos jau galėjo mokytis kontaktiniu būdu. Taigi tas jų buvimas nuotolyje buvo trumpesnis, mes darėme viską, kad abiturientai turėtų kuo geresnes sąlygas pasirengti“, – taip pat akcentavo ji.

Nerimą kelia mažėjantis skaičius abiturientų, kurie laiko tiksliųjų mokslų egzaminus

Ministrė apžvelgė ir chemijos bei informacinių technologijų egzaminus. Šie egzaminai šiais mokslo metais nebuvo tarp populiariausiųjų abiturientų pasirinkimų.

„Chemijos, kaip ir informatikos, rezultatai yra labai įdomūs, nes neišlaikiusių skaičius yra didesnis šiek tiek, bet gavusių šimtukus yra taip pat didesnis. Tai tie, kurie buvo labai motyvuoti, matyt, dar labiau susifokusavo ir tą egzaminą išlaikė dar geriau“, – teigė J. Šiugždinienė.

Nors ministrė pripažįsta, kad jai nerimą kelia abiturientų, neišlaikiusiųjų chemijos brandos egzamino, procentas, tačiau, pasak jos, didesnį nerimą kelia tai, kad šis egzaminas mokiniams tampa vis mažiau patrauklus.

„Man dar labiau nerimą kelia tas faktas, kad po truputėli vis mažėja laikančių chemijos egzaminą. Tai mes bendrai jau tą signalą labai aiškiai žinome, kad mums reikia stiprinti tiksliųjų mokslų mokymą bendrojo ugdymo mokyklose, nes mažėja vaikų, kurie renkasi laikyti chemijos ar kitų tiksliųjų mokslų egzaminą. Tai čia tikrai yra didesnė problema“, – teigė ji.

Kad kitais metais egzaminai vyks nuotoliniu būdu, pažadėti negali

Paklausta, ar kitais mokslo metais jau bus pasirengta brandos egzaminus vykti nuotoliniu būdu, ministrė teigė to pažadėti negalinti.

„Tikrai bijočiau pažadėti, nes čia yra daug dalykų, susijusių su saugumo reikalavimais, tai nėra toks paprastas procesas. Bandomasis matematikos egzaminas vyko nuotoliu, tai nėra taip, kad mes negebėtume to padaryti, bet čia, turbūt yra daugiau susiję su saugumo dalykais“, – sakė J. Šiugždinienė.

„Tai tikrai negalėčiau pažadėti, bet stengsimės, kad ateityje kuo daugiau egzaminų galėtų vykti ir nuotoliniu būdu“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ketvirtadienį paskelbė valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, informacinių technologijų ir chemijos – rezultatus. Visų šių egzaminų rezultatai išsiskiria padidėjusiais aukščiausiais – šimto balų – įvertinimais.

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą šiemet laikė 16 660 kandidatų. Egzaminą išlaikė 91,4 proc., o šimtukus gavo 375 kandidatai. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis šiais metais siekia 54 taškus, t. y. tiek pat, kiek 2019 m.

Matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15 149 kandidatai. Egzaminą išlaikė 84,8 proc. kandidatų (2020 m. – 67,6 proc., 2019 m. – 82,1 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 1,7 proc. kandidatų (2020 m. – 1 proc., 2019 m. – 1,5 proc.).

Lyginant kelerių metų matematikos valstybinio brandos egzamino pasiekimus, šiais metais pagal išlaikiusiųjų dalį ir šimto balų įvertinimą, mokinių rezultatai yra labai panašūs kaip ir 2019 m. Matematikos valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis – 21,9 taško – toks pats kaip ir 2019 m.

Chemijos valstybinį brandos egzaminą laikė 998 kandidatai. Egzaminą išlaikė 94,9 proc. (pernai – 97,4 proc.) kandidatų. 100 balų įvertinimą gavo 1,9 proc. (pernai – 0,47 proc.) kandidatų. Chemijos valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis šiais metais siekia 51,8 taško, jis 2 taškais mažesnis nei 2020 m. vidurkis – 53,6 taško.

Informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą laikė 2 134 kandidatai. Egzaminą išlaikė 91,3 proc. (pernai – 92 proc.) kandidatų. Šimto balų įvertinimą gavo 9,7 proc. (pernai – 6,4 proc.) kandidatų. Vertintojų nuomone, egzamino užduotys buvo vidutinio sunkumo.