Jis siūlo sudaryti su konkursą laimėjusiu švietimo įstaigos būsimu vadovu neterminuotas sutartis, o esamų vadovų kadencijas panaikinti ir sudaryti neterminuotas sutartis, pasibaigus jų kadencijai.
Seimo nario L. Jonaičio teigimu, šiuo metu, galimai dėl galiojančių Švietimo įstatymo nuostatų, Lietuvoje trūksta daugiau kaip 240 švietimo įstaigų vadovų. Anot jo, kandidatai nepretenduoja į viešai skelbiamus konkursus dėl socialinių garantijų stokos: terminuota darbo sutartis neužtikrina stabilios ekonominės padėties, negalima gauti ilgalaikių būsto paskolų, kreditų ar pirkti lizingo būdu.
„Be to, penkerių metų laikotarpis yra per trumpas, siekiant sėkmingai dirbti švietimo įstaigoje ir pasiekti svarių rezultatų. Švietimo įstaigos vadovo darbai būna tęstiniai, neretai trunkantys daugiau kaip penkerius metus. Laikinai einantys švietimo vadovo pareigas darbuotojai jaučiasi pervargę, yra priversti vienu metu dirbti dviejose pareigybėse, darbo krūvis itin didelis, išbalansuojantis emocinį ir fizinį darbuotojų stabilumą, o užmokestis mažas – neretai skiriama tik papildoma 30 proc. priemoka už papildomą darbą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Priėmus siūlomas Švietimo įstatymo pataisas Švietimo, mokslo ir sporto ministras turėtų pakoreguoti patvirtintus valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką.
Šiuo metu yra numatyta valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovą viešo konkurso būdu į pareigas skirti ir iš jų atleisti penkerių metų kadencijai, su galimybe būti skiriamu be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai, jeigu jo metų veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai.
