„Teigiama pirmosios pandemijos bangos pusė yra, kad mes visi įsitikinome, koks svarbus yra gyvas kontaktas, gyvas ryšys, o ypatingai mokymo procese mokytojo ir mokinio, dėstytojo ir studento gyvas ryšys ir vis dėlto nepamainomas bendravimo, žinių, perteikimo įgūdžių formavimo būdas. Tai, aišku, siekiamybė yra, kad įprastas, kontaktinis mokymas vis dėlto dominuotų, bet atsižvelgiant į labai konkrečias situacijas reikia būti pasirengus taikyti arba mišrų, arba, jeigu būtų ekstremalios situacijos, nuotolinį mokymo būdą“, – „Žinių radijui“ teigė J. Karpavičienė.
Šalies vadovo vyriausioji patarėja taip pat akcentuoja, kad net ir esant įprastam mokymo būdui skaitmeninis turinys, skaitmeninio mokymo būdai gali būti puikiai panaudojami ugdant šiuolaikinę kartą.
„Pirmoji pandemijos banga objektyviai paspartino procesus, kurie ir šiaip vyko mokymo procese. Ir tiek specialistai, tiek ekspertai jau seniai atkreipė dėmesį į tai, kad šiuolaikinė karta yra kita karta, mūsų jaunimas kitaip yra įpratęs priimti informaciją ir, labai svarbu, kad skaitmeninis turinys, tam tikri jo elementai, skaitmeniniai mokymo būdai, tam tikros formos gali būti puikiai taikomos ir dominuojant įprastam mokymo būdui“, – sakė ji.
Prezidento vyriausioji patarėja taip pat atkreipia dėmesį, kad mokyklos šiuo nelengvu laikotarpiu ieško įvairių mokymo būdų, pavyzdžiui, dalį mokymo proceso vykdyti klasėse, o dalį nuotoliniu būdu. Visgi J. Karpavičienė pritaria minčiai, kad grįžti prie tiesioginio mokymo būdo mokykloms, nors ir labai trumpam, yra naudinga.
„Reikia labai dinamiškai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir turėti keletą veikimo modelių, kad galima būtų labai greitai reaguoti ir prisitaikyti“, – teigė J. Karpavičienė.
