„Mes ketiname jau netrukus kreiptis su tam tikromis iniciatyvomis į Lietuvos Respublikos Seimą, kadangi jos yra susijusios su įstatymų bazės tobulinimu, ir apibendrintai jas pavadinčiau taip: lygaus starto galimybės, lygaus starto visiems mokiniams, nesvarbu, kur jie yra gimę, kur jie gyvena, kur jie eina į mokyklas, kokiose šeimose jie gyvena“, – pirmadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Prezidentas teigia, kad lygaus starto galimybes reikėtų padalinti į dvi dalis. Visų pirma jis siūlo mažinti amžiaus ribą, nuo kada prasideda priešmokyklinis ir pradinis ugdymas. Prezidento siūlymu, priešmokyklinis ugdymas prasidėtų nuo 5 metų, o pradinis – nuo 6 metų. Visgi šalies vadovas akcentuoja, kad kai kuriais atvejais tėvams būtų paliekama galimybė vaikus į mokyklą leisti nuo 7 metų.
„Manau, kad ši iniciatyva yra prasminga ir reikalinga, kadangi įvairūs tyrimai, o ir praktiniai stebėjimai rodo, kad kuo vaikučiai gauna ikimokyklinį ugdymą anksčiau, tuo geriau jie integruojasi į savo bendraamžių grupes, tuo imlesni jie yra žinioms, tuo geriau jiems sekasi ir vidurinėje mokykloje, ir po to tenka mažiau spragų lopyti vėlesniu laikotarpiu“, – savo iniciatyvą pristatė prezidentas.
Kita šalies vadovo iniciatyva, kuria siekiama užtikrinti vaikų lygias starto galimybes, yra susijusi su privalomu ikimokykliniu ugdymu vaikams iš socialinės rizikos šeimų.
„Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai, deja, negali visa apimtimi naudotis ikimokykliniu ugdymu dėl labai subjektyvių ir objektyvių priežasčių. Šiandien socialinės rizikos šeimose ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaikų yra apie 4,5 tūkst. Tai yra labai didelis skaičius mokinių, iš jų maždaug trečdalis niekada ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir nesilanko. Kiti gauna nepakankamą finansavimą, todėl yra nepakankamai pasirengę pradėti pradinį ugdymą“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, norint, kad vaikai iš socialinės rizikos šeimų gautų privalomą ikimokyklinį ugdymą, reikėtų iš valstybės biudžeto skirti 9 mln. eurų.
„Norint padaryti taip, kad jie gautų privalomą ikimokyklinį ugdymą, jis taptų privalomas, reikėtų maždaug 9 mln. eurų, ir tai yra tokia suma, kurią mūsų valstybės biudžetas tikrai yra pajėgus prisiimti. Tai yra susiję ir su pavėžėjimo paslaugomis, ir su kitomis pagerintomis sąlygomis, kad vaikučiai galėtų lankyti ikimokyklines įstaigas“, – akcentavo prezidentas.
„Tokiu būdu jų starto galimybės taptų gal ir ne visiškai identiškos, bet bent jau labiau palyginamos su tais vaikais, kurie gyvena labiau pasiturinčiose šeimose“, – pridūrė jis.
Pasak G. Nausėdos, dar vienas problematinis švietimo sistemos aspektas – įtraukusis ugdymas – turėtų būti sprendžiamas šių metų Seimo rudens sesijoje.
„Esame įsitikinę, kad yra socialiai neteisinga, neatitinka gerovės valstybės vizijos, jeigu vaikai yra uždaryti į specialius getus, kuriuose jie negauna tokių švietimo ir ugdymo paslaugų, kurias galėtų gauti mokydamiesi bendrosiose mokyklose. Yra be galo neteisinga, kuomet specialiųjų poreikių turintys vaikai yra nepriimami į mokyklas todėl, kad mokyklos nėra pasirengusios jų priimti tiek dėl specialiųjų pedagogų įgūdžių, tiek ir dėl techninės infrastruktūros trūkumo“, – savo nuomonę išsakė prezidentas.
Šalies vadovo teigimu, numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį turėtų būti sistema adaptuota įtraukiajam ugdymui, Prezidentūros iniciatyva buvo sutrumpintas vieneriais metais – iki 2024 metų.
„Reikėtų maždaug 6 tūkst. papildomų specialiųjų pedagogų arba mokytojų pagalbininkų etatų, kas sistemai pilnai įsivažiavus kainuotų maždaug 35 tūkst. eurų per vienerius metus“, – informavo G. Nausėda.
