N. Barauskaitei skirta Prezidento Kazio Griniaus vardinė stipendija, rašoma pranešime spaudai. Aktyvi Vytauto Didžiojo universiteto studentė interviu dalinasi savo pasiekimais bei ateities planais.
Kokia Jūsų atsiradimo Vytauto Didžiojo universitete istorija?
Esu iš mažo Eržvilko miestelio Jurbarko rajone ir nuo pat mažų dienų gamta buvo neatsiejama mano gyvenimo dalis. Nors mokykloje man buvo įdomu mokytis daugelį dalykų, tačiau meilė gamtai išliko – tai lėmė ir studijų pasirinkimą. Prie studijų kelio atradimo labai prisidėjo ir „Nacionalinė moksleivių akademija“ (NMA) – iš pradžių šioje akademijoje mokiausi ekonomikos sekcijoje, tačiau po kelių praktinių užsiėmimų, vykusių šios akademijos organizuojamose sesijose, supratau, kad gamtos mokslai yra mano kelias – tad šioje akademijoje baigiau Biologijos ir Biochemijos programą. Vėliau, renkantis universitetą, ypač sužavėjo tai, kad VDU studijos paremtos artes liberales principu. Kadangi manau, jog jaunas žmogus turi į pasaulį žvelgti visapusiškai ir būti išsilavinęs įvairiose srityse – VDU man labai patiko. Dėl studijų programos apsispręsti taip pat nebuvo sunku – pasirinkau „Biologijos ir genetikos“ bakalauro studijų programą, gretą jų baigiau ir gretutines „Biotechnologijos“ studijas. Po to įstojau į „Molekulinės biologijos ir biotechnologijos“ magistrantūros studijų programą, taip pat šiemet baigiau „Pedagogikos“ profesines studijas. VDU buvo vienintelis mano pasirinkimas, toks jis ir išliko iki pat šių dienų.
Esate labai aktyvi studentė. Papasakokite prie kokių veiklų prisidedate universitete?
Nuo pat bakalauro studijų esu aktyvi VDU Akademinio Jaunimo Mokslinės Draugijos „Modusas“ narė, o šiais metais tapau ir šios organizacijos prezidente. Taip pat priklausau ir VDU Kameriniam merginų chorui. Mokslinė veikla man labai svarbi, todėl prisidedu prie VDU „Vaistų ir genų pernašos tyrimų“ klasterio veiklos. Aktyviai prisidedu prie universiteto renginių ir mokslinių konferencijų organizavimo, pirmakursių mentorystės, atstovauju universitetą studijų mugėse ir išvykose į Lietuvos mokyklas. Kadangi edukacinė veikla man labai patinka, esu gamtos mokslų mokytoja Kauno Tvirtovės VII forto edukacijos centre. Prie viso to, man be galo svarbu atstovauti studentus ir gerinti studijų kokybę – esu VDU Studentų Parlamento, Gamtos mokslų fakulteto tarybos, Gamtos mokslų fakulteto studijų komiteto bei Molekulinės biologijos ir biotechnologijos studijų programos komiteto narė, o bakalauro studijų metu prisidėjau ir prie Biologijos ir genetikos studijų programos komiteto bei Studentų atstovybės veiklų.
2018 m. laimėjote VDU „Metų mentoriaus“ apdovanojimą, ką Jums reiškia šis įvertinimas?
Studijų metu daug savanoriauju, o pirmakursių mentorystės programa yra viena iš mano mylimiausių veiklų. Nors pirmakursių mentore buvau tris kartus, kiekvienas ruduo atnešdavo skirtingų ir auginančių patirčių bei atradimų. Be galo smagu, kad mano pastangos buvo įvertintos ne tik pačių studentų, bet ir universiteto – „Metų mentoriaus“ apdovanojimas paskatino tobulėti ir suteikė motyvacijos stengtis dar labiau.
Jūsų nuomone, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras mentorius?
Pirmiausia, geras mentorius turi būti ypač komunikabilus ir aplink save turi skleisti gerą nuotaiką. Pirmakursiai dažnai būna labai nedrąsūs, jiems baisu prieiti ir pasikalbėti, todėl geras mentorius turi būti tas, kuris pirmasis prieina, išklauso ir pataria. Taip pat geras mentorius turi labai atsakingai įvertinti situaciją ir tą informaciją, kurią perduoda pirmakursiams. Žinoma, į šią veiklą svarbu įdėti meilės, kantrybės ir nuoširdumo – pirmųjų dienų universitete akimirkos turi uždegti kibirkštėles ne tik pirmakursių, bet ir mentoriaus akyse.
Šiuo metu savanoriaujate su intelekto negalią turinčiais vaikais. Kokios patirtys Jus čia aplanko?
Savanoriauju Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ organizuojamoje vasaros stovykloje. Pirmą kartą apie šią stovyklą sužinojau prisijungusi prie pilietiškai aktyvaus jaunimo organizacijos „Baltai juoda“. Šioje stovykloje savanoriauju jau trečią kartą. Čia kasdien mokausi kantrybės, supratimo, stengiuosi atrasti laimę kiekvienoje akimirkoje ir augu kaip asmenybė. Nors stovykloje praleidžiamos dvi savaitės nėra lengvos tiek fiziškai, tiek emociškai, tačiau visų čia esančių meilė padaro kiekvieną dieną nuostabia.
Kurioje srityje, gamtos mokslų ar pedagogikos, save matote ateityje?
Labai džiaugiuosi, jog įstojus į magistrantūros studijų programą man pavyko suderinti ir pedagogikos studijas. Kadangi vis dar nežinau, ar norėčiau per gyvenimą keliauti kaip mokslininkė, ar kaip mokytoja, tikiuosi, kad pavyks suderinti abi šias sritis. Taip pat viliuosi, jog laisvo laiko liks ir savanoriškai veiklai, nes tai man labai svarbu.
Kokį patarimą galėtumėte duoti jauniems žmonėms, kurie dar nėra pasirinkę savo kelio, studijų programos ar aukštojo mokslo įstaigos?
Jei nežinote, kuria kryptimi eiti, savanoriaukite – nebijokite išbandyti daug naujų sričių! Savanoriauti galite ir mokydamiesi mokykloje. Tai padės atrasti, kas gyvenime kelia daugiausiai džiaugsmo, kai širdis dega noru būti čia ir niekur kitur. Taip pat nepamirškite daug skaityti, ieškoti ir domėtis – studijų kelio pasirinkimas yra svarbus ir daug emocijų sukeliantis kiekvieno jauno žmogaus sprendimas, tad jam reikia pasiruošti atsakingai. Ir, galiausiai – draugų pasirinkimas nebūtinai tiks ir jums, tad rinkdamiesi studijų programą įsivaizduokite save tiek studento, tiek jau diplomuoto specialisto vietoje. Ar širdis virpa iš jaudulio? Norėčiau palinkėti nebijoti klysti, bandyti ir dalykus vis atrasti iš naujo.
