„Švelnėjant karantino sąlygoms ir po truputį įprastam gyvenimui grįžtant į savo vėžes, atsiveria ir mokyklos. Privalome rūpintis ir užtikrinti sveikatai saugią aplinką mokiniams, mokytojams, kitiems mokyklos darbuotojams. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengėme rekomendacijas dėl saugaus ugdymo proceso organizavimo. Pažymime, kad grįžti į mokyklas nėra privaloma, bet leidžiama, jeigu to pageidauja mokyklos bendruomenė“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad mokyklos gali ir toliau dirbti nuotoliniu būdu: vesti pamokas, teiki švietimo pagalbą, konsultacijas, arba gali pradėti dirbti įprastu bei mišriu būdu, užtikrinant kuo mažesnį mokinių kontaktą su kitais ugdymo proceso dalyviais. Sprendimą dėl ugdymo formos – nuotolinės ar kontaktinės – priima pati mokykla ar jos steigėjas, dažniausiai tai savivaldybės, kurie suderina sprendimą tarpusavyje, su mokyklos bendruomene.
Reikalavimai dėl ugdymo organizavimo švietimo įstaigose numatyti sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytame sprendime dėl bendrojo ugdymo organizavimo, mokinių konsultacijų vykdymo ir švietimo pagalbos teikimo būtinų sąlygų.
Ugdymo organizavimas: vengti skirtingų klasių kontaktų
Ugdant vaikus mokyklose, svarbu užtikrinti, kad mokiniai tiek per pamokas, tiek po pamokų mažiau kontaktuotų. Esant galimybei, vienos klasės mokiniams ugdymo veiklos turėtų būti organizuojamos toje pačioje mokymo patalpoje: jei yra poreikis, skirtingi mokytojai turėtų atvykti į klasei priskirtą patalpą, o ne mokiniai vykti pas mokytoją. Mokiniai neturėtų turėti tiesioginio kontakto su darbuotojais, į kurių pareigas neįeina tiesioginis darbas su mokiniais.
Pagal galimybes turėtų būti koreguojamas švietimo įstaigos darbo laikas, skirtingų klasių pamokų pradžia ir pabaiga, pertraukų laikas, kad būtų atskiriami skirtingose klasėse ugdomi mokiniai, kai jie atvyksta į ar išvyksta iš švietimo įstaigos, naudojasi bendromis švietimo įstaigos patalpomis, ilsisi pertraukų metu, valgo. Negali būti organizuojamas maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai. Mokyklų vadovams siūloma svarstyti galimybę mokinių maitinimą organizuoti mokymosi klasėse ar kitose ugdymo patalpose.
Rekomenduojama, jei yra galimybė, priskirti skirtingoms klasėms skirtingus įėjimus ir išėjimus.
Išlaikomas vieno metro atstumas
Jei ugdymo veiklos organizuojamos, mokinių konsultacijos vykdomos klasėse ar kitose patalpose, mokymosi, konsultacijų vykdymo vietos turi būti įrengtos taip, kad tarp jose sėdinčių mokinių būtų išlaikomas ne mažesnis kaip 1 m atstumas. Skatinama šį atstumą išlaikyti nuolatos tarp visų švietimo įstaigoje esančių asmenų.
Rekomenduojama švietimo pagalbos specialistams dirbti su mokiniais nuotoliniu būdu. Jei organizuojamos kontaktinės švietimo pagalbos specialistų konsultacijos, jos turi būti teikiamos individualiai ar vienu metu dirbama tik su tos pačios klasės mokiniais. Konsultacijų metu turi būti išlaikomas ne mažesnis kai 1 m atstumas. Jei išlaikyti saugaus atstumo neįmanoma, pagal galimybes trumpinti kontakto laiką iki 15 min.
Reikalavimai patalpoms: dažnai vėdinti, dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius
Patalpos, kuriose vyksta pamokos, konsultacijos ar kitos ugdymo veiklos, turi būti išvėdinamos prieš atvykstant mokiniams ir kiekvienos pertraukos metu. Jei ugdymo priemone, inventoriumi naudojasi daugiau kaip vienas mokinys, jos turi būti išvalomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno panaudojimo. Dažnai liečiami paviršiai (ugdymo priemonės, durų rankenos, durų rėmai, stalų paviršiai, kėdžių atramos, laiptinės turėklai, elektros jungikliai ir kt.) valomi paviršiams valyti skirtu valikliu ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.
Jei organizuojamas mokinių pavėžėjimas, tarp transporto priemonėje sėdinčių mokinių turi būti išlaikomas 1 metro atstumas.
Galioja bendri higienos reikalavimai
Prie įėjimo į švietimo įstaigą turi būti pateikta informacija apie asmens higienos laikymosi būtinybę (rankų higieną, kosėjimo, čiaudėjimo etiketą ir kt.), apie prievolę dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Įstaigos viduje privalu užtikrinti tinkamas sąlygas rankų higienai ir dezinfekcijai.
Kaip ir kitas švietimo – darželius, neformaliojo švietimo įstaigas – mokyklą galės lankyti tik mokiniai, kurie nekarščiuoja, neturi ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių. Tokie patys reikalavimai taikomi ir darbuotojams. Rekomenduojama prie įėjimo į mokyklą matuoti visų atvykstančių į švietimo įstaigą asmenų kūno temperatūrą ir neleisti karščiuojančių. Nustačius, kad mokiniui ar mokyklos darbuotojui ugdymo proceso metu pasireiškė karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), jie nedelsiant turi būti izoliuojami, konsultuojamasi Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 dėl tolimesnių veiksmų. Jei ligos požymiai pasireiškė mokiniui, nedelsiant pranešama jo tėvams.
ŠMSM rekomenduoja mokykloms įsivertinti ir tėvų poreikius
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) taip pat yra rekomendavusi mokykloms ruošiantis perėjimui iš ugdymo organizavimo nuotoliniu būdu į ugdymo organizavimą mokykloje įvertinti švietimo įstaigos darbuotojų galimas darbo apimtis - kiek darbuotojų nėra rizikos grupėje ir savo noru gali dirbti kontaktinį darbą švietimo įstaigoje, įvertinti, kiek yra mokinių, kurių tėvai nori, kad jų vaikai ir toliau būtų ugdomi nuotoliniu būdu, kiek mokytis švietimo įstaigoje.
Organizuojant ugdymą mokykloje, rekomenduojama skirti daugiau dėmesio mokinių sveikatos gebėjimų ugdymui, mokinių fiziniam aktyvumui. Pagal galimybes ugdymo proceso didžiąją dalį rekomenduojama organizuoti lauke įstaigos teritorijoje, išlaikant atstumą tarp mokinių klasių.
Teikiant švietimo, mokymosi pagalbą rekomenduojama teikti prioritetą vaikams, kurie karantino metu patyrė mokysi sunkumų, pasiūlyti psichologinę pagalbą mokiniams, kurių šeimos nariai serga ar sirgo koronaviruso infekcija, kurių tėvai karantino metu dirba kontaktinį darbą vykdant su viruso plitimo prevencija susijusias priemones, taip pat mokiniams, kurie išgyvena psichologinę krizę.
Nuo gegužės 25 d. į mokyklas leidžiama grįžti pradinio ugdymo (1-4 klasių) mokiniams. Pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokantiems mokiniams – nuo gegužės 30 d.
Nuo gegužės 25 d. leidžiama ugdytis ir specialiųjų mokyklų mokiniams, bendrojo ugdymo mokyklų specialiųjų (lavinamųjų) klasių mokiniams.