„ZIP FM" radijo laidų vedėja Simona Albavičiūtė-Bandita dvyliktoje klasėje laikė valstybinius lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos egzaminus.

„Geriausiai man pasisekė matematikos egzaminas, kurio pasiruošimui skyriau daugiausia dėmesio. Šį dalyką mokiausi visą laiką, todėl artėjant egzaminui daug problemų nekilo, tiesiog reikėjo pasikartoti sunkesnes temas. Tuo tarpu istorijos mokytis nemėgau, todėl ruoštis buvo sudėtingiau. Visgi svarbiausia yra ryžtas ir aiškus tikslas – žinojau, kad noriu gerai išlaikyti egzaminą, susidėliojau mokymosi planą ir sistemingai jo laikiausi. Gavus gerą įvertinimą apima neapsakomas jausmas, be to, tai yra puikus startas sėkmingai karjerai", – pasakoja S. Bandita.

Patarimas – nepasiduoti panikai

Humoristas, protmūšių vedėjas ir vertėjas Paulius Ambrazevičius prisimena, jog ruošiantis brandos egzaminams sunkiausia buvo nepasiduoti aplink tvyrančiai panikai ir baimei.

„Buvau vienas tų, kurie mokosi nuosekliai, o prieš pat egzaminus tiesiog pakartoja svarbiausius dalykus. Todėl pasiruošimo laikas buvo gana ramus, tik reikėjo įveikti aplinkinių keliamą stresą. Pamenu, istorijos egzamino išvakarėse dar kartą perverčiau užrašus, nes vienu metu buvau supanikavęs, kad nieko neatsimenu. O prieš kitus egzaminus stengdavausi kuo geriau pailsėti ir pozityviai nusiteikti – tai rekomenduoju visiems abiturientams", – pasakojo P. Ambrazevičius.

Iki egzaminų likus paskutinėms savaitėms, Simona ir Paulius pataria mokytis su pertraukėlėmis, jokiu būdu nepervargti. Jie sako, jog svarbiausia objektyviai įvertinti situaciją ir visų jėgų neišeikvoti egzaminų baimei ar įsivaizdavimui, jog nepasiseks.

Sudėtingiausia dvyliktokams perkąsti stereometriją ir poeziją

Internetinės pasirengimo brandos egzaminams sistemos „Egzaminatorius.lt" duomenimis, šiemet ruošiantis matematikos egzaminui, geriausiai abiturientams sekasi funkcijų grafikų transformacijos, tačiau koją kiša stereometrija ir sukiniai. Besiruošiantiems lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui lengviausiai sekasi nagrinėti Baroko ir Renesanso literatūrą, o sudėtingiausiai – moderniąją poeziją.

„Mokiniai, o gal ir mokytojai, senajai literatūrai skiria daugiau dėmesio nei moderniajai poezijai. Apskritai dvyliktokai žymiai dažniau renkasi nagrinėti prozos, o ne poezijos kūrinius. Analizuojant pastaruosius, daugiau laiko reikia skirti suvokimui, be to, poetinė kalba yra sudėtingesnė. Moksleiviai dažnai pamiršta, jog gera analizė – tai ne literatūros faktų pateikimas, o jų siejimas tarpusavyje, konteksto nagrinėjimas. Todėl ruošiantis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui, rekomenduoju ne „kalti" faktus, o atsakyti sau į šiuos klausimus – kas būdinga kiekvienai epochai ir kaip tai susiję su konkrečiu autoriumi ar jo kūriniu", – patarė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Onutė Baumilienė.

Istorijos egzaminą laikysiantys dvyliktokai, naudodamiesi internetiniu pasirengimo įrankiu „Egzaminatorius.lt", geriausiai atsakinėja į klausimus apie XX a. paskutiniame dešimtmetyje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas piliečių teises ir pareigas. Sunkiausios jiems yra užduotys apie Lietuvos švietimo ir kultūros raidą Antrojo pasaulinio karo metais.

Biologijos egzaminui besirengiantys abiturientai sėkmingiausiai gvildena klausimus apie baltymų struktūrą, įvairovę ir reikšmę gyviems organizmams. Tuo tarpu labiausiai klumpa užduotyse apie genų inžinerijos laimėjimus ir mikroorganizmų naudojimą biotechnologijų srityje.

Artimiausias valstybinis brandos egzaminas – anglų kalbos, kuris vyks gegužės 24 dieną. Kitus pagrindinius egzaminus abiturientai šiemet laikys tokia tvarka: valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros – birželio 2 d., matematikos – birželio 5 d., istorijos – birželio 10 d., o biologijos – birželio 13 dieną.

„E. mokykla" informacija