„Mūsų iniciatyva buvo sukviesti profsąjungas su pasiūlymu sėsti prie bendro stalo ir kurti naują bendrą šakinę kolektyvinę sutartį. Pagrindinis rezultatas yra toks, kad visos šalys sutinka pradėti derybas dėl naujos bendros šakinės sutarties ir tuo pačiu sustoja derybos dėl atskirų sutarčių“, – Eltai sakė J. Urbanovič.
Viceministrės teigimu, preliminariai vasario 25 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vėl vyks švietimo profsąjungų susitikimas, kuriame bus aptariamas derybų reglamentas. Pasak J. Urbanovič, iki susitikimo profesinės sąjungos turės pateikti iniciatyvas ir reikalavimus.
„Verta turbūt pasidžiaugti, kad iniciatyva yra, ir dabar iki kitos savaitės pabaigos profesinės sąjungos turi pateikti iniciatyvas, savo poziciją siekiant prisijungti prie bendros kolektyvinės šakinės sutarties ir deleguoti savo atstovus į derybinę grupę ir kartu pateikti savo reikalavimus, kokius jie keltų, kurie turėtų atsispindėti toje sutartyje“, – sakė viceministrė, akcentuodama, kad visus pasiūlymus sudėjus į vieną dokumentą bus galima matyti, kokie reikalavimai sutampa, o kokie skiriasi.
Visgi J. Urbanovič viliasi, kad sudaryti bendrą kolektyvinę sutartį mokytojų profsąjungoms pavyks, nes, pasak jos, bent jau kol kas principinių skirtumų tarp profesinių sąjungų pasiūlymų ir reikalavimų nėra.
„Norėčiau tikėti, kad turi pavykti. Kaip ir sakiau per posėdį, visų profesinių sąjungų objektas ir tikslas yra tas pats - motyvuotas mokytojas. (...) Nematau kažkokių esminių, principinių skirtumų, dėl ko galėtų atsirasti nesutarimai. Profesinėms sąjungoms pasakiau: jeigu bus nuoširdus siekimas tų bendrų tikslų, tai turėtų būti susitarimas. Jeigu atsiras asmeninės ambicijos, tai čia tik vieną kliuvinį matau, dėl ko galėtų nepasisekti“, – kalbėjo ji.
2017 metais kolektyvinės sutarties nepasirašiusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas po susitikimo džiaugėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva rengti bendrą kolektyvinę sutartį. Visgi LŠDPS pirmininkas teigė, kad kol kas vertinti sutarties pasirašymo galimybę dar anksti.
„Džiaugiamės ministerijos iniciatyva visgi bandyti parengti vieną sutartį. Tai būtų ir aiškiau, ir paprasčiau, bet ar pavyks, tai nepradėjus nagrinėti pačios sutarties turinio sunku pasakyti. Aš manau, kad po keleto susitikimų matysis, ar visgi pavyksta susitarti dėl vienos sutarties, ar toliau derėsimės dėl atskirų“, – Eltai kalbėjo A. Navickas.
Pasak A. Navicko, labiausiai mokytojų profsąjungų kolektyvinės sutarties pasirašymui trukdytų kitų profsąjungų politiniai interesai.
„Labiausiai trukdytų, jeigu derantis neatsiremtume į mokytojų nuomonę. Nes, jeigu remtumėmės mokytojų nuomone, tai labai paprasta – mokytojų atsiklausi: siūloma sutartis tinka ar netinka ir apsisprendi. Bet, jeigu prasideda tam tikri politiniai žaidimai ir politiniai interesai derybose, tai akivaizdu, kad mokytojų interesas tada nustumiamas į antrą planą ir susiderėti nepavyks“, – sakė jis.
ELTA primena, kad 2017 m. lapkričio 22 d. Vyriausybės įgaliota Švietimo ir mokslo ministerija pasirašė šakos kolektyvinę sutartį su keturiomis profesinėmis sąjungomis: Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu. Praėjusių metų pabaigoje ji buvo atnaujinta, tačiau profesinės sąjungos ją siūlo pakeisti ir papildyti. Numatyta, kad kolektyvinė sutartis gali būti peržiūrima periodiškai to pageidaujant bent vienai iš šalių.
Visgi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), vadovaujama Andriaus Navicko, iki šiol nebuvo pasirašiusi kolektyvinės šakos sutarties, derybos tarp šios profesinės sąjungos ir ministerijos vyko praėjusį rudenį.
