Tokios naujovės yra numatytos Švietimo ir mokslo ministerijos parengtose Mokslo ir studijų įstatymo pataisose, kurios buvo penktadienį pateiktos derinti ministerijoms.
Šiomis priemonėmis pataisų rengėjai siekia įgalinti efektyviau naudoti studijoms skiriamą valstybės finansavimą bei kelti Lietuvos aukštojo mokslo kokybės kartelę.
Naujuoju įstatymo projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei leistų formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą.
Studijų finansavimo principas "pinigai seka studentą" keičiamas nėra, tačiau numatyta įtvirtinti valstybės užsakymo principą.
Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau - ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis. Tai esą leistų efektyviau skirti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.
Aukštųjų mokyklų valdyme siekiama įtvirtinti, kad pagrindiniai principai būtų atsakomybės ir atskaitomybės dermė. Aukštosios mokyklos taryba būtų sudaroma iš išorinių narių universitetuose senato, o kolegijose akademinės tarybos nustatyta tvarka. Svarbiausi sprendimai būtų priimami kartu su senatu arba akademine taryba. Studentų atstovai būtų renkami visuotiniu balsavimu taip užtikrinant geresnį studentų atstovavimą.
Numatoma, kad Mokslo ir studijų įstatymo pataisos bus pradėtos svarstyti dar šioje pavasario Seimo sesijoje.
