„Sulaukus atsakymo iš Vyriausybės, mūsų noras būtų bendromis pajėgomis eiti į Seimą ir spausti Seimą, kad patvirtintų, ką Vyriausybė parengė. Tai tenkintų ir mokslininkus, kurie pasipiktinę, ir darželio auklėtojus, ir mokytojus, nes dabartiniai variantai yra prastesni ir galutinai neaišku, kas bus daroma su etatiniu darbo apmokėjimu“, – žurnalistams kalbėjo A. Navickas.
LŠDPS pirmininko teigimu, derybas stabdo ir tai, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras sudarė darbo grupę tik iš sau palankių profesinių sąjungų.
„Reikia pripažinti, kad ministras nieko nedarė tą pusmetį ir neatliko jokių veiksmų netgi po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvadų. Sudaryti darbo grupę tik iš sau palankių profesinių sąjungų, tai iš tikrųjų tas pats, kas nieko nepadaryti“, – teigė profsąjungos pirmininkas.
A. Navicko teigimu, pirmas žingsnis, norint pradėti dialogą – patvirtinti Vyriausybės strategiją, susijusią su mokytojų atlyginimais.
„Manau, kad (Vyriausybės – ELTA) strategijos patvirtinimas būtų pirmas žingsnis dialogo pradžiai“, – profsąjungos poziciją išreiškė A. Navickas.
Anot A. Navicko, LŠDPS profsąjunga nekeičia savo pozicijos, jei Seimas toliau ignoruos Vyriausybės strategiją, bus skelbiamas streikas.
„Mes tos (streiko – ELTA) galimybės neatmetame, jeigu Seimas ir toliau ignoruos šią strategiją, tai kito kelio kaip ir nebelieka, tik datos parinkimo klausimas. (...) Vargu ar pavyktų tai suspėti dar šiemet, tai turbūt persiristų į kitus metus“, – kalbėjo A. Navickas, akcentuodamas, kad Seimas, Vyriausybės strategijos patvirtinimui laiko turi iki 2020 metų biudžeto priėmimo.
Savo ruožtu, švietimo, mokslo ir sporto ministras, nepaisant neramumų tarp profesinių sąjungų, džiaugėsi, kad lėšų mokytojų atlyginimo didinimui visgi pavyko atrasti.
„Gera naujiena, kad nepaisant šių neramumų, formuojant biudžetą, visgi pavyko pasiekti, jog pagrindine apimtimi toje pačioje viešojo sektoriaus strategijoje lėšos numatytos. Papildomai netgi švietimo pagalbos specialistams kitais metais numatyta virš 10 mln., ko šiais metais neturėjome. Taip pat kitais metais, pradedant jau nuo sausio 1d., numatyta išlyginti ikimokyklinio, priešmokyklinio pedagogų darbo užmokesčio dydžius su kitų (mokytojų atlyginimas – ELTA)“, – teigė A. Monkevičius, akcentuodamas, kad nuo rugsėjo 1 d., atsižvelgiant į visų švietimo profesinių sąjungų reikalavimus, sutarta, jog atlyginimai mokytojams didėtų ne mažiau kaip 10 proc.
Anot A. Monkevičiaus, numatyta, kad tyrėjų, mokslininkų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo užmokestis taip pat didės ir tai bus daroma nuosekliai, pradedant nuo rugsėjo mėnesio.
Ministras teigia rimtai vertinantis profesines sąjungas kaip socialinius partnerius ir siūlo joms jungtis, nes daugeliu atvejų švietimo profsąjungų interesai sutampa.
„Aš vertinu rimtai kiekvieną socialinį partnerį ir manau, kad tikrai būtų naudingą joms konsoliduotis ir jungtis, tuo labiau, kad reikalavimai daugeliu atveju yra panašūs. (...) Prisijungti galėtų ir mokyklų vadovų profesinė sąjunga, kad kiek galima geriau išreikštume interesą ir įsipareigojimą“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Pirmadienį švietimo ir mokslo darbuotojai bei Vyriausybė pasirašė kolektyvinę sutartį, numatančią 2020 metais mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų ir dėstytojų atlyginimų kėlimą.
Reikalavimus kėlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Jos reikalauja, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai dėl mokytojų atlyginimų.
Profesinės sąjungos reikalavo, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.
