Prieš 22 metus kelių šalių (Bulgarijos, Lenkijos, Vokietijos, Rumunijos, Turkijos, Vengrijos) entuziastai ėmėsi organizuoti pirmąją olimpiadą. Šis judėjimas išsiplėtė, šalių vis daugėjo. Į Vilnių atvažiuos komandų net iš 41 pasaulio šalies, filosofinę esė rašys 89 moksleiviai.
Delegacijos vadovai ir mokytojai bus vertinimo komisijos nariai, tačiau jie negalės skaityti savo šalies moksleivių darbų. Visi darbai bus užkoduoti ir atkoduoti tik paskelbus nugalėtojus. Olimpiados esė temas (penkias filosofų citatas, išverstas į keturias olimpiados kalbas: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų) iš JAV atveš FISP prezidentas profesorius William McBride'as.
Filosofijos olimpiadoje dalyvauja Argentina, Armėnija, Austrija, Baltarusija, Belgija, Bulgarija, Kosta Rika, Čekija, Kroatija, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Graikija, Gvatemala, Vengrija, Indija, Izraelis, Italija, Japonija, Korėjos Respublika, Latvija, Lietuva, Makedonija, Meksika, Montenegro, Olandija, Nigerija, Norvegija, Pakistanas, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Serbija, Senegalas, Slovėnija, Ispanija, Švedija, Šveicarija, Turkija, JAV. Ši olimpiada pagal dalyvaujančių šalių skaičių yra didžiausia iš visų iki šiol vykusių. Lietuvos deleguojamą komandą sudaro devyni moksleiviai, iš kurių šeši – Vilniaus tiksliųjų mokslų licėjaus moksleiviai, vadovaujami filosofijos mokytojo Ernesto Šidlausko. Kiti trys – iš Kauno jėzuitų gimnazijos, vadovaujami mokytojo Dariaus Klibavičiaus. Olimpiados prezidentė – LEU Filosofijos katedros profesorė Jūratė Baranova, organizacinio komiteto pirmininkė – LEU Filosofijos katedros vyr. specialistė, filosofijos magistrantė Miglė Petronytė. Lietuvos moksleivių delegacijai vadovauja VU Edukologijos katedros vedėja Lilija Duoblienė.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Tarptautinei filosofijos olimpiadai suteikė finansinę paramą ir įtraukė šį renginį į olimpiadų rengimo planus. Be Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vadovės Loretos Žadeikaitės ir vyriausiųjų specialisčių Marytės Skakauskienės, Kristinos Valantinienės globos ir geranoriškos paramos ši olimpiada nebūtų vykusi. Taip pat prie olimpiados organizavimo aktyviai prisideda LMNŠC Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjas Gediminas Beresnevičius.
Antra vertus, ši olimpiada yra ir asocijuotos iniciatyvos rezultatas. Trys filosofai – Tomas Sodeika, Rita Šerpytytė ir Jūratė Baranova – beveik prieš dvidešimt metų įkūrė Lietuvos filosofijos mokytojų asociaciją ir bendradarbiaudami su Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo turinio skyriumi pradėjo rengti šalies moksleivių filosofijos olimpiadas, o nuo 2002-ųjų aktyviai įsijungė į Tarptautinės filosofijos olimpiados judėjimą. Vadovaujami LEU filosofijos katedros profesorės, šalies nacionalinių olimpiadų prezidentės Jūratės Baranovos, šalies moksleiviai dalyvavo IPO Japonijoje, Argentinoje, Korėjoje, Turkijoje, Lenkijoje, Suomijoje ir kt. Lietuvos moksleiviams, kurių mokyklose, gimnazijose, licėjuose filosofijos disciplina nėra privaloma, sunku varžytis su kitų šalių moksleiviais, kur (bent jau humanitarinėse gimnazijose) tokia disciplina yra privaloma (pvz., Italija, Prancūzija, Argentina ir t. t.). Be to, reikalavimai filosofijos olimpiadose yra griežtesni nei tiksliųjų mokslų olimpiadose. Čia apdovanojami ne daugiau kaip du ar trys kiekvienos iš trijų vietų laimėtojai. Lietuvos moksleiviai pirmuosius pagyrimo raštus gavo 16-toje filosofijos olimpiadoje, kurį vyko Rumunijoje. Norvegijoje (IPO 2012) gavome pirmąjį aukso medalį. Jį laimėjo buvęs Vilniaus licėjaus moksleivis Tadas Kriščiūnas, kuris Oksfordo universitete studijuoja filosofiją ir matematiką. Pagyrimo rašto laimėtojas Ignas Rubikas (Atėnai, IPO 2011) Oksforde studijuoja filosofiją ir psichologiją. O praeitų metų olimpiadoje pagyrimo raštu apdovanotas Miša Skalskis (Danija, IPO 2013), kuris išvyko į Olandiją studijuoti sonoristiką (garso studijos), nors širdis linko ir prie filosofijos.
Tarptautinė filosofijos olimpiada, organizuojama Vilniuje, Lietuvos žmonėms (o ypač jaunimui) liudija, jog Lietuva nėra kultūriškai atsilikęs, vien agrarinis kraštas, kad jauni žmonės yra pajėgūs intelektualiai, lygiaverčiai atsiverti pasauliui ir jo keliamiems iššūkiams. Ji rodo, jog Lietuvoje formuojasi intelektualusis elitas, gebantis pranokti pragmatinį provincialų ribotumą, mažos visuomenės uždarumą, pasiruošęs suvokti platesnes ir gilesnes bendražmogiškas problemas. Kita vertus, filosofija – žmonijos sukaupta išmintis. Kiekvienas giliau prisilietęs prie jos tampa paženklintas. Nesvarbu, tapo ar netapo jis/ji laimėtoju/a. Filosofija moko laimėti vidinę ramybę ir laisvę, netgi išoriškai nieko nelaimint.
Kiekviena IPO turi savo temą. Olimpiada Vilniuje skirta filosofui Emanueliui Levinui, kuris yra vienas žymiausių XX amžiaus dialogo filosofų, Husserlio ir Heideggerio mokinys. 2013 m. Danijoje vykusi olimpiada buvo skirta žymiam danų filosofui Sorenui Kierkegaardui. IPO 2014 Vilniuje – E. Levinui. Jie dialogiški: abu kalba apie pamatines egzistencijos problemas, tik iš skirtingų perspektyvų. S. Kierkegaardas – iš individualizmo, E. Levinas – iš socialumo lygmens. „Atpažinti kitą – tai atpažinti alkį. Atpažinti kitą – tai duoti", – rašė E. Levinas. Toks yra ir šios olimpiados organizatorių plačiai suprastas vertybinis akstinas.
Ši Lietuvoje vyksianti olimpiada – nuoseklaus, daugelį metų trukusio darbo ir žmonių bendrų pastangų rezultatas.
Oficialus Tarptautinės filosofijos olimpiados (IPO 2014, Vilnius) puslapis www.ipo2014.lt.
Socialinio tinklo Facebook paskyra www.facebook.com/IPO2014.
leu.lt informacija
