Įstatyme ji taip pat siūlo numatyti, kad priėmimas į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas būtų organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą, vadovaujantis nešališkumo principu.
Tuo tikslu parlamentarė įregistravo Švietimo įstatymo pataisą.
„Naujoji tvarka užtikrintų didesnį skaidrumą, efektyvesnę duomenų analizę, geresnį planavimą, didesnę savivaldybių atskaitomybę prieš gyventojus. Liktų mažiau erdvės korupcijai formuojant eiles. O svarbiausia – tokia nacionalinė platforma užtikrintų didesnį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą mūsų vaikams“, – teigė G. Skaistė.
2018 m. rugsėjo 27 d. Valstybės kontrolė paviešino atlikto audito ataskaitą „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ apie ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą Lietuvos savivaldybėse. Valstybės kontrolės duomenimis, ankstyvojo ugdymo prieinamumas užtikrinamas tik daliai vaikų: ikimokyklinio ugdymo prieinamumas atskirose savivaldybėse svyruoja nuo 14 iki 67 proc. Ataskaitoje teigiama, kad net devynių savivaldybių ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūko vietų, 30-yje savivaldybių trūko vietų tėvų pasirinktose įstaigose, laisvų vietų buvo tik kitose, labiau nutolusiose įstaigose. Tuo metu savivaldybės dažnai neturėjo patikimos informacijos, kiek ir kokio amžiaus vaikų gyvena jos teritorijoje.
„Valstybės kontrolės pateikti duomenys nemaloniai šokiruoja ir atskleidžia sisteminius trūkumus organizuojant ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklą. Tokie dideli netolygumai tarp Lietuvos savivaldybių verčia imtis atitinkamų sprendimų nacionaliniu mastu. Juk visi tyrimai rodo, kad ankstyvasis ugdymas turi ypatingą reikšmę vaikų ateities pasiekimams ir pajamų nelygybės mažinimui ilguoju laikotarpiu. Todėl visiems norintiems lankyti darželį tokia paslauga privalo būti užtikrinta“, – teigė G. Skaistė.
Jos teigimu, siūlomo projekto įgyvendinimas pareikalautų papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto tokiu atveju, jei būtų apsispręsta turėti nacionalinę centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą, kurioje visos savivaldybės registruotų vaikus į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas bei diegiant ją visose savivaldybėse.
G. Skaistės pastebėjimais, centralizuotos sistemos sukūrimo ir palaikymo kaštai yra nepalyginamai mažesni nei visų savivaldybių atskirai išleidžiamos sumos registracijos sistemų kūrimui ir palaikymui.
Pasak G. Skaistės, tokiu atveju, jei būtų apsispręsta nacionalinės registracijos sistemos nekurti, tos savivaldybės, kurios neturi elektroninės registracijos sistemos, turėtų jų sukūrimui numatyti lėšas savo biudžetuose.
Parlamentarė primena, kad matant didelę ikimokyklinio ugdymo prieinamumo problemą bei chaotišką ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo planavimą Lietuvos savivaldybėse, Seime buvo organizuotas pasitarimas dėl priėmimo į ikimokyklinio ugdymo įstaigas teisinio reglamentavimo tobulinimo.
Pasitarime dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Švietimo informacinių technologijų centro, Valstybės kontrolės, Panevėžio rajono, Kauno rajono ir Šalčininkų savivaldybių atstovai.
„Visų bendrai buvo sutarta, kad centralizuota prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinė sistema būtų labai naudinga“, - sako įstatymo pataisas įregistravusi G. Skaistė.
Galiojančioje Švietimo įstatymo redakcijoje numatyta, kad savivaldybė privalo turėti optimalų bendrojo lavinimo įstaigų tinklą. „Tačiau nieko nėra pasakyta apie visuomenės poreikius atitinkantį darželių tinklą. Todėl įstatymo projekte siūloma įpareigoti savivaldybes užtikrinti visų lygių ugdymo paslaugų prieinamumą“, - sako projektą parengusi Seimo narė G. Skaistė.
