Sudeginti mokyklos kompiuteriai – tik pradžia

„Kai vidurinėje mokykloje prasidėjo informatikos pamokos, tėvai namie pastatė baltą dėžę kampuotu ekranu – pirmąjį mūsų kompiuterį. Iškart susidomėjau naujuoju įrenginiu, vėliau savarankiškai juo išmokau programuoti, kurti internetines svetaines. Buvo visko: nuo ankstyvų svajonių tapti IT profesionalu iki eksperimentų mokyklos skaitykloje, per kuriuos sudegė keli kompiuteriai“, – pasakoja iš Plungės rajono kilęs K. Mačiulaitis.

Po IT studijų universitete, vyro karjera iškart įsisiūbavo: teko dirbti su įvairiais startuoliais, mažose bei didelėse tarptautinėse įmonėse. Tuo pat metu Kęstutis visuomet domėjosi visuomeniniu gyvenimu ir ypač švietimo aktualijomis.

„Kadangi mano mama yra mokytoja, net ir baigęs mokyklą jaučiau švietimo aktualijų pulsą. Mokyklos nespėja su sparčiai besikeičiančiu pasauliu ir joms reikia pastiprinimo: vaikai informatikos pamokose dažnai mokomi daryti skaidres pasenusiomis programomis, o namuose jau yra savarankiškai pradėję programuoti. Jiems tokios pamokos yra visiškai neįdomios, labai silpnai skatinančios IT įgūdžius, kurių reikia šiandienos žmogui. Visuomet jaučiau, kad turiu žinių ir noro prisidėti prie šiuolaikiškų, įtraukiančių IT pamokų kūrimo, pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi su moksleiviais bei mokytojais, tereikėjo rasti būdą, kaip tai įgyvendinti“, – sako Kęstutis.

Entuziazmas atvedė į mokytojo kėdę

Prieš kelerius metus vyras sužinojo apie iniciatyvą „Kompiuteriukai vaikams“, skatinančią IT švietimą ir auginančią talentingus savo ateities kūrėjus. Tuo metu iniciatyva būrė savanorius ir jai labai reikėjo kūrybinio, idėjinio ir prie edukacijos veiklų prisidedančio vedlio, išmanančio darbą su „Microbit“ kompiuteriukais ir galinčio to išmokyti kitus. Kęstučiui šis projektas tapo būdu pasidalinti idėjomis ir įgyvendinti ilgai brandintus tikslus – gerinti IT pamokas mokyklose ir ilgainiui visiškai pasinerti į IT švietimo Lietuvoje problematiką.

Išdalinus „Microbit“ kompiuteriukus, reikėjo mokyti jais naudotis ne tik moksleivius, bet ir mokytojus, mat su paprastu daikčiuku – nedidele mikroschema, kuri jungiasi prie kompiuterio, galima išmokti ne tik programavimo pagrindų, bet, turint papildomos įrangos, kurti judančius žaislus, mirksinčias mašinytes, mokytis žaidžiant ir pan.

„Tapau „Kompiuteriukų paramos fondo“ mokymų vadovu-savanoriu, atsakingu už edukacinės medžiagos rengimą, elektronikos mokymų organizavimą. Galiausiai, pradėjau dirbti mokytoju – šiuo metu vedu informacinių technologijų pamokas 5-8 klasių moksleiviams vienoje Vilniaus mokyklų. Veikloms atiduodu visą save, dažnai tenka ir mažiau pamiegoti – esu labai dėkingas savo šeimai, kuri palaiko mano sprendimus, ypač žmonai, kuri ir pati kartu su manimi savanoriškai dalyvauja fondo veikloje“, – pasakoja Kęstutis.

Švietimui reikia investicijų, o verslui – drąsos

Vyras sako, kad siekiant pokyčių švietime reikia visiškai tam atsiduoti – investuoti savo pinigus, laiką, pastangas. Investicijos į švietimą atsiperka 100 proc., tačiau labai negreitai, todėl pasiryžti remti šią sritį, reikia labai daug drąsos ir toliaregiškumo.

„Pradėjęs dirbti su „Kompiuteriukai vaikams“ supratau, kad nereikia laukti biudžeto svarstymų, švietimo programų gerinimų ar kitų amžinybę trunkančių procesų. Efektyviausią paramą švietimui Lietuvoje gali suteikti ryžtingas, ilgalaikių investicijų nesibodintis verslas – tai labiausiai akseleruoja teigiamus pokyčius.

Pavyzdžiui, šį sezoną iniciatyvą vykdome kartu su vienos didžiausių telekomunikacijų bendrovių Lietuvoje „Tele2“ prekės ženklu „Pildyk“. To rezultatas – 6 tūkst. šalies 5–8 klasių moksleivių 20-yje mokyklų šiemet padovanota 20 „Micro:bit“ kompiuteriukų rinkinių su išmaniais priedais, su kuriais vaikai ir mokytojai jau sukūrė dešimtis lavinančių technologinių projektų, leido laiką įdomiose, įtraukiančiose IT pamokose. Faktas, kad tokios investicijos atsipirks, tačiau ne po metų ir gal net ne po penkių“, – sako Kęstutis.

Pats būdamas tėčiu, vyras sako supratęs, kad svarbu galvoti ne tik apie save ir savo šeimą, bet ir apie šalies ateitį, kurią kurs ir kurioje gyvens vaikai ir suaugusieji.

„IT išsilavinimą turintys žmonės yra geidžiami darbo rinkoje: galėčiau sėdėti šiltai ir saugiai, rūpintis tik savimi ir savo šeima, tačiau man už komfortą svarbesni kiti dalykai: gabūs, reikiamus įgūdžius savo sėkmei kurti įgiję vaikai, kurie jau šiandien yra visų mūsų ateities kūrėjai. Dėl jų ir mūsų ateities labai verta stengtis, – mes esame sukūrę platformą visiems, kurie nori prisidėti“, – sako „Kompiuteriukų paramos fondo“ mokymų vadovas.