Universitetų duomenimis, dalis studentų dėl lėšų stygiaus būna priversti nutraukti studijas. Jauni žmonės retai įvertina visas studijavimo išlaidas: juk mokėti reikės ne tik už mokslą, bet ir už pragyvenimą, būstą, transportą. 

Tuo tarpu kiti, norėdami susimokėti už studijas, yra priversti dirbti. Tačiau tai - irgi praradimas. Darbą iškeitus į paskaitas, nukenčia mokslai. Ir, tokiu būdu, nors už studijas mokama, žinių įsisavinama visai nedaug. 

Blogiausia, dėstytojų teigimu, kad dabar studentai siekia tik diplomo, mato studijų rezultatą tik kaip "popierėlį", o ne įgūdžius. Galiausiai, turėdami diplomą ir ne per daugiausiai žinių, jauni žmonės prastai įsitvirtina darbo rinkoje, o tai tik skatina nusivylimą ir verčia galvoti:kam reikėjo mokėti už studijas, jei nieko gero jas baigęs negaunu?

Švietimo sistema tapo komercijos dalyku. Diplomai perkami, tačiau tikrų žinių juk nenusipirksi. Specialistai pataria, kad kartais verta ne žūtbūt įstoti į aukštąją mokyklą ir kloti už kiekvienus metus tūkstantines sumas, bet palaukti, pamąstyti, galbūt išvykti savanoriauti, pabandyti kur nors stoti kitais metais (gal tąkart jau pavyks nemokamai), pasidairyti studijų užsienio šalyse (pavyzdžiui, Danijoje, kur aukštasis mokslas - nemokamas). Juk ne viskas, kas daug  kainuoja, yra vertinga.