„Švietimo pagalba yra savarankiška savivaldybių funkcija. Įvedus naują mokyklų finansavimo tvarką, mokytojų atlyginimams skirtos lėšos negali būti panaudotos niekam kitam. Paaiškėjo, kad mokytojų atlyginimų lėšos buvo naudojamos ir kitoms funkcijoms. Tarp jų ir švietimo pagalbai (...) Preliminariais skaičiavimais, poreikis yra apie 10 milijonų. Esame su Savivaldybių asociacija tuos skaičius aptarę ir turime rasti sprendimus, kaip tai spręsti, teikiant ir valstybės biudžetą, ir numatant savivaldybėms galimybę panaudoti lėšas specialiajai pagalbai iš savivaldybės skiriamų lėšų“, - Seime kalbėjo J. Petrauskienė.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas pabrėžė, kad įvedus etatinio mokytojų apmokėjimo tvarką paaiškėjo, kad galbūt buvo neįvertintas pagalbos specialistų, specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų, bibliotekininkų apmokėjimas.
„Aš suprantu, ką jūs pasakysite, kad tai savivaldybės rūpestis, bet savivaldybei pinigai nenumatyti tokie. Mūsų skaičiavimais, tam reikės 20 mln. metams“, - teigė Seimo narys.
„Šią problemą turime išspręsti iki 2019 metų pradžios, nes specialiųjų poreikių vaikų skaičius Lietuvoje auga. Turime užtikrinti, kad šie specialistai taip pat būtų apmokami ir lėšos būtų pakankamos. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad daugelis jų nėra pedagogai ir etatinis apmokėjimo modelis jų tiesiogiai tikrai nepalietė“, - aiškino ministrė.
Penktadienį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė susitiks su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais. Per susitikimą, kuriame taip pat dalyvaus Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, bus tariamasi dėl švietimo pagalbai skiriamo finansavimo.
Savivaldybėms šis klausimas aktualus jau kurį laiką, nes švietimo pagalbos specialistams išlaikyti lėšų trūko jau seniai. Nors įstatymas nustato, kad tai yra savivaldybių savarankiškoji funkcija, deja, savivaldybės pačios nepajėgios jos įgyvendinti ir finansuoti savo biudžeto lėšomis.
