„Net nesirengiama kalbėti su mokytojais, kurie streikuoja, viską suvedant į tai, kad žmonės nepatenkinti dėl atlyginimų. Ne dėl to mokytojai streikuoja“, - akivaizdu prof. V. Targamadzei.
Kaip pabrėžė ekspertė, švietimas - ne privatus reikalas, „Turime mokytis tarimosi ir susitarimo kultūros. Tačiau mokytojai yra menkinami, neva kažkas žino geriau. Bet kas gali žinoti geriau už juos, šiandien dirbančius su vaikais, kad ir apie poreikį atnaujinti ugdymo programas?“ - klausė profesorė.
Pasak prof. V. Targamadzės, švietimo politikai šiandien kalba iš galios pozicijų, nepasitikima mokytoju, mokyklos vadovu.
„Vyrauja švietimo administravimo modelis, paremtas kontrole, o ne pasitikėjimu, kaip yra Suomijoje, į kurią lygiuojamės“, - atkreipė dėmesį profesorė, pabrėždama, kad valstybė net nežino, kokį moksleivį nori matyti.
Paklausta, ko trūksta ir ką reikėtų nuveikti, norint susitarti, kur link judėti siekiant švietimo kokybės, prof. V. Targamadzė siūlė pamiršti partinę priklausomybę, atsisėsti, tartis ir susitarti, neignoruojant švietimo bendruomenės - kartu.
„Kalbama apie ugdymo programų atnaujinimą, bendro ugdymo mokyklos struktūros kaitą, tačiau fragmentinis, nesisteminis matymas trukdo siekti bendro tikslo“, - sakė profesorė.
Spaudos konferencijoje „Kaip projektuojami pokyčiai bendrojo ugdymo mokykloje“, kuri ketvirtadienį buvo surengta Seime, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis konstatavo - švietimo sistemai sunkūs laikai.
„Didžiausias švietimo reformos trūkumas - nežinome perspektyvos, kas mūsų laukia“, - pridūrė parlamentaras.
Kaip priminė Seimo narys, iš pareigų buvo atleistas Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centro (UPC) vadovas, atšaukti ugdymo programų atnaujinimo viešieji pirkimai. „Bet baisiausia, kad tie procesai ir liko šešėlyje. Ekspertai ir garbūs profesoriai lieka nuošalyje“, - sakė V. Juozapaitis.
Parlamentaro įsitikinimu, kiekvienas Švietimo ir mokslo ministerijos judesys privalo būti viešas ir diskutuojamas su interesų lauko žmonėmis. Dėl to, Seimo opozicijos atstovo nuomone, nesusipratimus lydi etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įvedimas. Pasak prof. V. Targamadzės, jis nėra blogas savaime, tačiau neparuoštas, neišdiskutuotas, nuleistas iš viršaus.
„Niekas nesipriešina progresyviems dalykams, žmonės priešinasi naujovių nuleidimui iš viršaus tų, kurie mano esantys protingesni, kompetentingesni“, - sakė V. Juozapaitis, kalbėdamas apie mokytojus, kurie streikuoja.
Seimo nario žodžiais, streikas mokytojams, kurių dažnas dirba iš pašaukimo - pati kraštutinė priemonė, kai jie nebegali kentėti ir patirti pažeminimo.
„Mes kalbame ne apie 20 eurų, kurie mokytojams pridėti ar ne. Kalbame apie žmones, kurie jaučiasi visiškai kraštiniais, su kuriais nesikalbama, o tik nuleidžiami sprendimai iš viršaus. Tai vadybos kultūros problema, žmogiškumo mūsų valstybėje stygius“, - įsitikinęs V. Juozapaitis.
Pasak Seimo nario, jei sprendimai ištraukiami kaip triušis iš fokusininko kepurės, nenuostabu, kad mokytojai netikės ir nepasitikės jais.
Pasak prof. V. Targamadzės, sumaištis, kurią dabar stebime, gali virsti sunkiai suvaldoma destrukcija, jei gilės atotrūkis tarp deklaruojamų ir įgyvendinamų siekių.
„Mes nežinome, kokių ugdymo rezultatų sieksime, nėra apibrėžta, kas yra bendrasis išsilavinimas, kokios raštingumo kompetencijos mums bus kertinės“, - vardijo ekspertė.
Be sisteminio požiūrio į švietimą ir sutarimo su visa bendruomene, profesorės įsitikinimu, susitarti, kur link ir kaip keliausime toliau, neišeis.
„Turiu vilties, kad valstybės žmonės, Seimo nariai, atsakingi už sprendimus švietime, sustos ir susimąstys, kad reikia susitarti dėl švietimo politikos. Nesvarbu, kas kokiai partijai priklauso, turėtume susėsti ir susitarti dėl švietimo politikos. Nes gyvenant nuo rinkimų iki rinkimų menksta žmonių pasitikėjimas valstybe“, - pabrėžė prof. V. Targamadzė.
Kaip priminė Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas Darius Mockus, bendrajame ugdyme numatomi labai dideli pokyčiai.
„Jeigu paimtume mokytojus ir mokinius, iš viso jų yra arti 340 tūkst., neskaičiuojant tėvų, kurie yra švietimo bendruomenės dalis“, - sakė D. Mockus.
Kaip vyksta procesai, mokyklos vadovas pasakojo pasitelkdamas sunkumų turinčių vaikų integraciją į bendrą ugdymą. Specialiųjų poreikių vaikai ateina į bendrojo ugdymo mokyklas, bet paskui juos mokytojų padėjėjai ir finansavimas - ne. „Mokytojai dažnai neparengti dirbti su tokiais vaikais, tad reikėtų ir mokytojų rengimo korekcijų“, - akivaizdu D. Mockui.
Kaip pabrėžė Jonavos rajono Ruklos Jono Stanislausko pagrindinės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius, mokyklose inicijuojami pokyčiai nepatremi finansiškai. „Jeigu integruojame specialiųjų poreikių vaikus, turime skirti jiems žmogų, kuris padėtų, bet šiandien tam mokyklos neturi nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių“, - sakė D. Mockus.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorė, Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos valdybos pirmininkė Giedrė Kvieskienė pokyčių siekį švietime iš principo vertina teigiamai, nes sistema negali būti statiška. „Tačiau akivaizdu, kad nėra vizijos, nuoseklumo, ir tai patvirtins kiekvienos savivaldybės meras“, - sakė prof. G. Kvieskienė, akcentuodama mokyklų vadovų rotacijos, švietimo pagalbos finansavimo ir kitas problemas, kurias reikia skubiai spręsti.
Vilniaus moksleivių tėvų asociacijos vadovas Valerijus Krasockis, diskusijoje atstovavęs tėvams, kalbėjo apie atlygio mokytojams problemą.
„Kalbame apie tai, kad vaikai mūsų ateitis, svarbiausia, ką mes turime, bet mokytojams, kurie moko mūsų vaikus, skiriame mažai dėmesio. Mano asmenine nuomone, mokytojo atlyginimas turi priklausyti nuo kompetencijos. Jeigu mokytojas - kvalifikuotas, jam turėtume mokėti tinkamą atlyginimą, kuris turėtų siekti apie 1500 eurų į rankas. Tai tikrai įmanoma“, - neabejojo V. Krasockis.
