„Čia ir yra esminis klausimas – ar mes duodami nemokamą visiškai paslaugą – aukštąjį mokslą, bakalaurinį išsilavinimą – dar labiau nesumažinsime tų studentų motyvacijos ir ar tai nesumenkins mokymosi kokybės, ir ar jie tikrai neturės jokios atsakomybės prieš Lietuvą išvažiuodami į Angliją", – svarstė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Dabar dalis studentų į aukštąsias mokyklas priimami į valstybės finansuojamas vietas, dalis moka visą studijų kainą, kuri siekia nuo 2 tūkst. iki keliasdešimt tūkstančių litų. Teigiama, kad 2014 metų priėmime į aukštąsias mokyklas didelių permainų nebus, tik planuojamas didesnis priėmimas į tikslinio finansavimo vietas.

„Šiais metais ruošiamės teikti daugiau valstybės užsakymo inžinerinėms, technologinėms, žemės ūkio technologijų ir panašioms sritims, kurių specialistų Lietuvai, kaip valstybei, trūksta", – sakė D.Pavalkis.

Tikslinį finansavimą šiemet numatoma skirti apie 580 studijų vietų.

Dar praėjusių metų pabaigoje Lietuvos universitetų rektoriai, susirinkę į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos posėdį, diskutavo apie planuojamus Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus.

Šiuo klausimu rektoriai kaip niekad buvo vieningos nuomonės: visi jie pritarė siūlymui ir palaikė visuotinai mokamo aukštojo mokslo idėją.

Kaip tuomet teigė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Petras Baršauskas, tokį projektą bus sunku įgyvendinti, nes reiktų keisti Konstituciją. Tačiau, jo teigimu, pagal šios dienos Lietuvos ekonominę situaciją, toks siūlymas yra logiškiausias ir optimaliausias.

Tačiau toks ketinimas sulaukė moksleivių pasipiktino, ir jei būtų įgyvendintas šis siūlymas – daugelis net negalvodami vyktų mokytis svetur.

Parengta pagal kurstoti.lt informaciją