Daugiau autorių
Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turės rašyti rašinį, pasirinkę vieną temą iš siūlomų keturių: dviejų samprotaujamųjų ir dviejų literatūrinių. Per egzaminą prie kiekvienos temos bus pateikti du autoriai, tačiau šiais metais jie bus tik rekomenduojami. Rašant rašinį reikės remtis bent vienu privalomu autoriumi, o mokiniai jį galės rinktis iš visų 36 bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių.
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Nijolė Bartašiūnienė įsitikinusi, kad mokiniams galimybė remtis visais programos autoriais yra tik į naudą, nes suteikia daugiau laisvės plėtoti temą. Kita vertus, pasak N. Bartašiūnienės, sunkiau bus vertintojams, tačiau abiturientai dėl to neturėtų nerimauti.
Mokytoja priminė, kad daugiausia ginčų buvo ne dėl laisvai pasirenkamų 32 lietuvių autorių, bet dėl į programą įtrauktų keturių užsienio literatūros atstovų. Ji nepalaiko kilusio ažiotažo, kad dėl rėmimosi užsienio autoriumi turėtų susilpnėti valstybės pamatai, nes rašančiojo pasirinkimą, kuriuo autoriumi jis remsis, lemia tema.
Tiesa, ne visi pedagogai sutinka, kad išplėstas autorių ratas palengvins abiturientų dalią.
„Gavę temas mokiniai paprastai renkasi, kurios jiems atrodo lengvesnės, kuriuos kūrinius yra pavykę geriausiai išnagrinėti, kurie autoriai aktualiausi. Aš manau, kad galimybė naudotis visais 36 autoriais vienareikšmiškai pasunkins mokiniams egzamino užduotį, net jei norai buvo patys geriausi. Juk kuo daugiau suteikiame laisvės rinktis, tuo sunkiau priimti sprendimą. Jei iš tiesų rūpi mokymosi kokybė, o ne kiekybė, tikrasis palengvinimas būtų buvęs programoje sumažinti privalomų remtis autorių skaičių. Principas mažiau yra daugiau tinka ir literatūrai nagrinėti, nes programą aprėpti nelengva, dažnai nepakanka laiko visiems privalomiems kūriniams atidžiai perskaityti“, – teigia Onutė Baumilienė, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė.
Kompiuteriuose – privalomų autorių kūriniai
Šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine yra ir kita naujovė: mokiniai galės naudotis suskaitmenintais privalomųjų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo.
N. Bartašiūnienė nesureikšmina šios naujovės, nes tekstas kompiuteryje, iki kurio egzamino metu reikėtų nueiti, – tai ne tas pats, kas po ranka turima knyga. Todėl ji pati ir nemažai kolegų rekomendavo egzaminą laikantiems abiturientams nesiblaškyti ir negaišti laiko ieškant kūrinių ištraukų, nes egzamino trukmė labai ribota. Jai pritaria ir kolegė O. Baumilienė.
„Tikslus kūrinio citavimas egzamino rašinyje tikrai nėra būtinas ir įvertinimo nelemia, tuo labiau kad galima perfrazuoti minimą ištrauką savais žodžiais. Be to, gali būti, kad mokiniui kils mintis pacituoti autoriaus kūrinį, kurio suteikiamoje skaitmeninėje chrestomatijoje nebus. Tuomet ieškojimui tik bus sugaištas laikas“, – teigia O. Baumilienė.
Pasak jos, egzaminas yra ne ta vieta, kur reikėtų tikslintis kūrinių tekstus. Ir, žinoma, tai ne informacijos paieškos gebėjimų, o literatūrinių žinių ir raiškos patikrinimas. Mokytoja primena, kad šio egzamino esmė – nagrinėjamos temos suvokimas, gebėjimas parašyti rašinį taip, kad būtų raiškiai, argumentuotai atsakyta į temai svarbius klausimus.
Svarbu nebijoti ir susikaupti
Egzamino dieną, tiek prieš žengiant į salę, tiek jau parašius rašinį, mokytojos pataria abiturientams ir jų artimiesiems nusiraminti ir pernelyg nesureikšminti šio gyvenimo žingsnio.
„Tai – tik vienas, mažutis brandos žingsnelis iš daugelio, kurie dar laukia priešakyje. Reikėtų džiaugtis tuo, kas pasisekė, o jeigu nepavyks – bet kurį egzaminą visada galima perlaikyti. Kad ir kas nutiktų, svarbu į šią patirtį žiūrėti kaip į pamoką, kuri suteikia kažką naujo ir praturtina“, – teigia mokytoja O. Baumilienė.
N. Bartašiūnienė sako, kad rašant egzamino rašinį mokiniams paprastai sunkiausios būna pirmosios trys eilutės, o vėliau susikaupimas padeda įveikti baimę.
„Kai vaikai pamato egzamino temas, iš pradžių išsigąsta, tačiau bijoti visai nereikia. Jeigu per visus mokyklos metus ir ypač 11–12 klasėje nuosekliai ruošeisi, skaitei kūrinius, mokeisi – viskas bus gerai. Iš tiesų net ir vertintojai sutinka, kad tik nedaugelis moksleivių rašinių būna išties stiprūs, gilūs. Tam reikalingas įdirbis – gero rašinio vien „iš savęs“ neparašysi, taip, kaip „iš savęs“ neišspręsi ir matematikos egzamino užduočių, kad ir koks įkvėpimas apimtų“, – teigia N. Bartašiūnienė.
Rezultatai priklauso nuo ilgo ir nuoseklaus darbo
Pasak mokytojos N. Bartašiūnienės, būtų keista, jei pavyktų puikiai išlaikyti egzaminą perskaičius vos vieną kūrinį, nors stebuklų visada galima tikėtis. Švietimo ekspertė ir „Šviesos“ leidybos vadovė Daiva Bartninkienė teigia, kad intensyvus pasiruošimas egzaminams trunka dvejus metus, per kuriuos abiturientai atranda jiems patogiausią mokymosi būdą.
„Mokomosios medžiagos yra gana daug – tai ne tik vadovėliai, bet ir skaitmeninės užduotys ar specialios programėlės, pavyzdžiui, „EDUKA klasėje“ esanti „Prieš egzaminą“. Yra išleista įvairių papildomam mokymuisi skirtų leidinių, padedančių gilinti lietuvių kalbos ir literatūros žinias, lavinti rašymo, teksto kūrimo, samprotavimo įgūdžius. Svarbu suprasti, kad kiekvienas mokinys tas pačias žinias ir įgūdžius gali atrasti, įsisavinti kitaip – vienam galbūt patogiau ieškoti atsakymų knygoje, kitas mieliau sprendžia testus internete. Svarbu, kad visos pasiruošimui naudotos priemonės papildytų viena kitą. Nuosekliai besiruošusiems abiturientams egzamino dieną tikrai nėra ko nerimauti“, – teigia D. Bartninkienė.
Nerimaujantiems dėl egzamino įvertinimo ir išgirdusiems stipriai nuvylusius rezultatus mokytoja O. Baumilienė pataria nebijoti pateikti apeliaciją, pasitarti su mokytojais. Pasak jos, visiems vertintojams galioja bendros vertinimo normos ir rašinį skaito ne vienas vertintojas. Todėl tikimybė, kad gerai parašytas rašinys liks nesuprastas ir nuvertintas, nėra didelė, tačiau ramiau bus pasiklausus mokytojo nuomonės.
„Kartais patys save vertiname geriau, negu yra iš tikrųjų. Bet kuriuo atveju – nereikėtų pykti ir kabinėtis, geriau džiaugtis laisve, mokėti vieną kartą pralaimėti, bet laimėti kitąkart“, – drąsina mokytoja.
Valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas planuojantiems rinktis valstybės finansuojamas universitetines studijų programas. Norint baigti mokyklą ar studijuoti valstybės finansuojamose studijų programose kolegijose, pakanka išlaikyti mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Egzaminų rezultatų bus galima tikėtis jau liepos pradžioje.
