Neretai tėvai riboja vaikų prie išmaniųjų įrenginių praleidžiamą laiką, tačiau, anot testo kūrėjų, tokia strategija ne visuomet duoda teigiamą rezultatą. Atlikę testą „Mokykla telefone?!“ tėvai ir pedagogai galės įvertinti, kiek jie yra atviri technologijoms, kaip vertina jų naudą ir kaip atpažįsta pavojus. Atsakę į dešimt klausimų, jie gaus individualizuotų specialistų patarimų, kaip galima pasitelkti technologijas sėkmingesniam mokymuisi.
„Kai mokiniams leidžiama laisvai naudotis mobiliaisiais įrenginiais klasėje, įvyksta netikėtas dalykas – jie patys apriboja telefonų ar planšečių naudojimą, nes tai, kas leidžiama, nėra įdomu“, – savo patirtimi dalijasi S. Šabanovas.
Psichologės A. Blandės teigimu, jei tėvai vienašališkai nusprendžia apriboti vaiko galimybę naudotis išmaniuoju telefonu, tai dažniausiai sukelia neigiamas pasekmes – toks vaikas gali jaustis atstumtas ir svetimas išoriniam pasauliui.
„Tėvams smarkiai apribojus naudojimąsi technologijomis, vaikas tyliai laukia progos nuo tų apribojimų pabėgti. Be to, tokie vaikai dažniausiai nepatogiai jaučiasi tarp bendraamžių, nesupranta draugų aptarinėjamų aktualijų, o tai skatina maištauti. Geriausia strategija – atvirumas, tačiau su aiškiai nubrėžtomis ribomis. Naujasis testas tėvams leis geriau suprasti, kaip jie turėtų elgtis tam tikrais atvejais bei padės įvertinti padėtį. Tėvai ir mokytojai jį jau gali nemokamai atlikti internete www.mokyklatelefone.lt “, – pasakoja psichologė.
Padės įvertinti technologijų naudą
„Šviesos“, sukūrusios skaitmeninę mokymosi aplinką „Eduka“, vadovės Jurgitos Nacevičienės teigimu, vaikai dažnai imituoja tėvų elgesį, todėl suaugusieji, įvertinę, kiek laiko patys praleidžia prie ekrano, geriau supras ir jų lūkesčius.
„Telefonai ir kiti išmanieji įrenginiai padeda skatinti moksleivių susidomėjimą mokymo turiniu, todėl ir suaugusieji – mokytojai ir tėvai – turi perprasti šiuolaikinių technologijų paskirtį ir tikslingą naudojimą. Šiuolaikinio švietimo kryptis – ieškoti aukso vidurio ir kruopščiai derinti popierines ir skaitmenines ugdymo priemones, integruoti jas tarpusavyje tam, kad vaikai galėtų išnaudoti skirtingus būdus įgyti žinių ir gebėjimų, kurių jiems prireiks gyvenime. Visa tai apima sisteminis požiūris į mokymąsi – vadovėlių komplektus papildo skaitmeninis turinys, o dienynas padeda vertinti ir sekti individualią vaiko pažangą kiekviename žingsnyje. Todėl suaugusieji neturėtų baimintis dėl technologijų įsiveržimo į klasę, nes jos yra tik viena iš galimų ugdymo priemonių – sąsiuviniai ir vadovėliai niekur nedings“, – sako J. Nacevičienė.
Ne tik žaidimams, bet ir kasdienybei
Tiek tėvams, tiek mokytojams šiandien kylantis iššūkis – rasti būdų, kaip panaudoti technologijas naudingai ir efektyviai.
„Kad technologijos netaptų kliūtimi, reikia, kad jos skatintų mąstyti. Tą geriausiai užtikrina jų panaudojimas kasdienėje veikloje. Paprašykite vaiko telefono pagalba surasti autobuso tvarkaraštį, susiplanuoti kelionę į mokyklą ar patikrinti orus“, – pataria dr. S. Šabanovas.
Mokytojo teigimu, vaikai technologijas naudos tinkamai, jei kartu su jais mokysis bei atradimo džiaugsmą patirs ir tėvai. Psichologė A. Blandė sako, kad technologijos jokiu būdu neturi trukdyti bendroms visos šeimos pramogoms.
„Išnaudoti technologijas leidžiant laisvalaikį su šeima – puiku. Ypač jei tai jungia, padeda atrasti bendrus pomėgius ir žadina geras emocijas. Tačiau svarbu, kad tai nebūtų pagrindinis ir vienintelis bendras užsiėmimas. Tokia veikla gali puikiai pasitarnauti parodant, kad pasaulis gerokai įvairesnis, o technologijos tėra jų dalis – svarbu netapti jų įkaitu“ – sako A. Blandė.
Praėjusiais metais psichologė A. Blandė kartu su leidykla „Šviesa“ pristatė „Z kartos testą tėvams“, atskleidžiantį tėvų daromą įtaką vaiko mokymuisi ir tobulėjimui. Suteikta galimybe pasinaudojo daugiau nei 18 tūkst. Lietuvos tėvų ir atlikę testą įvertino savo poveikį vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams. Šįkart psichologė kartu su mokytoju ir dėstytoju dr. S. Šabanovu atsigręžia ne tik į tėvus, bet ir į pedagogus bei siekia jiems palengvinti technologijų pažinimo ir pritaikymo kelią.
