Vykdant švietimo sistemos struktūrinę reformą, siekiama dėstytojams ir mokslininkams sudaryti palankias darbo sąlygas, užtikrinti stabilų jų atlyginimų augimą. Pastarojo tikslo siekiama palaipsniui, atlyginimus didinant keliais etapais.
Vyriausybei pritarus ŠMM siūlymams ir Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga kiltų 158–284 eurais, vyresniojo mokslo darbuotojo – 138–220 eurais, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 138–167 eurais, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 91–115 eurais.
Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginis atlyginimas pagal dabartinius koeficientus gali siekti 983–1770 eurų, o pakėlus galėtų siekti 1141–2054 eurus. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareiginė alga kiltų nuo 857–1375 eurų iki 995–1595 eurų, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – nuo 857–1047 eurų iki 995–1214 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – nuo 571–722 eurų iki 662–837 eurų.
Atlyginimų didinimas ne tik paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą, bet ir padidins šiuo metu Lietuvoje dirbančių mokslininkų motyvaciją, o tai sudarys sąlygas siekti aukštos mokslo ir studijų sistemos kokybės, didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą, praneša ŠMM.
Tam, kad mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose vidutiniškai būtų galima padidinti 16 proc., 2019 m. papildomai reikės 2,8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Iš viso dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų algoms didinti 2019 m. papildomai reikės 22,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
2017 m. pirmą kartą nuo 2009 m. didėjo mažiausiai uždirbančių mokslininkų atlyginimai, tam skirta 3,1 mln. eurų.
2018 m. dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai vidutiniškai padidinti 20 proc., tam skirta 23 mln. eurų, informuoja ŠMM.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. siūloma mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus padidinti dar apie 16 proc. Tuomet, lyginant su 2017 m., jų darbo užmokestis iš viso padidėtų 40 proc.
Šiuo metu dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimai yra nekonkurencingi šalies ir tarptautinėje darbo rinkoje. Lietuvos tyrėjų vidutinis atlyginimas, perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą, yra net 4 kartus mažesnis negu ES vidurkis. Dėl nekonkurencingų atlyginimų dėstytojo bei mokslininko karjera Lietuvoje nėra patraukli, todėl dažnai gabus jaunimas jos Lietuvoje nesirenka. Žemi atlyginimai yra viena esminių protų nutekėjimo priežasčių, stabdančių Lietuvos mokslo ir studijų sistemos kokybinę pažangą.
